Dizainas – įrankis inovacijų ir pridėtinės vertės kūrimo procese

Su dizainu susijusių renginių ir projektų iniciatyvas Universitete sveikina įvairių dizaino projektų vadybininkė, KTU studentams vedusi ne vieną interaktyvią paskaitą apie dizainą ir inovacijas, Dovilė Aleknė.

Anot jos, šiuolaikiniame pasaulyje dizainas vis plačiau integruojamas į įvairias sritis: mokslą, verslą, socialinį, paslaugų sektorių. Tačiau, siekiant inovacijų, didesnės pridėtinės vertės ir konkurencinio pranašumo, reikia dar labiau integruoti dizainą. D. Aleknės teigimu, dizainas nebėra tik apčiuopiamas, vizualus objektas – tai mąstymo būdas, metodika, tyrimai. 

– Pasaulyje anglišką terminą „design thinking“ vartoja ne tik dizaineriai, bet ir ekonomikos, švietimo sričių atstovai. Ką šis terminas reiškia jums? – paklausėme D. Aleknės.

– Lietuvių kalboje kol kas nėra šią koncepciją atitinkančio vertimo. Pažodžiui išeitų „dizaineriškas mąstymas“, tačiau toks „šifravimas“ ne visai atitiktų šios strategijos esmę, nes tai – ne tik mąstymo būdas, bet ir inovacijų kūrimo metodas. („Design thinking“ pavyzdį galite pamatyti ČIA).

– Terminas skamba panašiai į plačiai anglakalbių naudojamą posakį „way of thinking“ (liet. mąstymo būdas). Ar tikrai dizainas keičia mąstymą?

– Mano įsitikinimu – taip. Dizainas padeda žmonėms atsipalaiduoti ir laisviau reikšti mintis, suteikdamas netradicinių būdų tai padaryti.

Pavyzdžiui, verslo įmonės integruoja dizainą į kasdienius veiklos procesus: susirinkimus ir kontoros aplinką, tokiu būdu motyvuojant darbuotojus ir sulaukiant geresnių jų darbo rezultatų.

– Kokiose srityse vis dar trūksta šiuolaikiškų dizaino sprendimų ir suvokimo, kad dizainas –  tokia pati inovacija, kaip išmanieji akiniai, valgomos produktų pakuotės ar 3D spausdintuvas?

– Dizaino srityje inovacijos nebūtinai yra apčiuopiamos – tai ne tik vizualus, visuomenei lengvai atpažįstamas objektas ar pokytis. Inovacijos dizaine gali būti socialiniame, strateginiame lygmenyje, jos gali keisti organizacijos kultūrą, paslaugos ar produkto pateikimo būdą.

Sritys, kuriose dizainas gali būti panaudojamas kaip inovacija – plačios ir įvairios. Pavyzdžiui, kai kuriose pasaulio šalyse „design thinking“ metodika naudojama siekiant išmokyti nepasiturinčias šeimas geriau paskirstyti savo išlaidas ir sutaupyti. Kitur ji taikoma naujų verslo partnerysčių įtvirtinimui ar produkto, paslaugos, populiarumui rinkoje atgaivinti.

Nubrėžti ribą tarp to, kas dizaino srityje yra ar nėra inovacija yra labai sunku, todėl pasakyti, jog dizainas tokia pati inovacija kaip 3D spausdintuvas ar valgomos pakuotės praktiškai neįmanoma, o gal ir per drąsu.

– Ar dizainą galima pavadinti mąstymo ar gyvenimo būdu?

– Vienareikšmiškai atsakymas „taip“. Žmogus dirbantis dizaino srityje, nesvarbu, ar jis būtų dizaineris, dizaino projektų vadybininkas, strategas ar pirmuosius žingsnius žengiantis kūrėjas, į pasaulį žvelgia kitaip, t.y. per asmeninę prizmę.

Dizainas „neša“ holistinę patirtį, o tai lemia norą kurti geresnį, gražesnį, lankstesnį pasaulį. Pasak garsaus prancūzų dizainerio Philippės Starcko, kūryba, nesvarbu, kokia būtų jos forma, turi pagerinti gyvenimą kuo didesnei grupei žmonių. Tokią ar panašią viziją kuria ne vienas su dizainu susijęs asmuo.  

Visgi, požiūris ar mąstymo būdas dizaino atžvilgiu taip pat gali būti išugdomi. Dizainas – tai sritis, reikalaujanti žingeidumo, noro tobulėti, ieškoti ir nebijoti suklysti. Žinoma, visos šios savybės, o taip pat ir edukacija dizaino, meno srityse turėtų prasidėti anksti, o ne paskutinių klasių suoluose ar aukštojoje mokykloje.

Labai svarbu žmogų skatinti ieškoti naujovių, tačiau dar svarbiau jam suprasti nuo ko viskas prasidėjo ir sukurti tvirtą pagrindą, kuris leistų eksperimentuoti ir kvestionuoti supančią realybę.

– Kokias inovacijas dizaino srityje šiandien taiko Lietuva ir pasaulis?

– Dizaino sprendimai pasaulyje taikomi labai plačiai, o inovacijos diegiamos kartu su technologijomis įvairiose srityse. Užsienyje su kūryba susijusios specialybės laikomos itin perspektyviomis bei užtikrinančiomis sėkmingą karjerą. Gebėjimas dizainą pritaikyti kuo plačiau ir į jo procesus įnešti naujovių yra labai vertinamas ir laikomas privalumu.

Tuo tarpu Lietuva šiandien yra suvokimo, noro išmokti ir sužinoti stadijoje. Dizainą kol kas suvokiame kaip gražų baldą, drabužį ar pakuotę, tačiau tam tikri projektai, naujos jungtinės specialybės, gimstančios verslo ir dizaino partnerystės nuteikia pozityviai. Po truputį suvokiame dizaino reikšmę ir jo plataus pritaikymo galimybes.

– Kokią pridėtinę vertę dizaino sprendimai kuria verslui?

– Dizaino atnešama pridėtinė vertė priklauso nuo to, kuriame lygmenyje jį taikysime. Kalbant apie tam tikrą produktą, dizaino pridėtinė vertė greičiausiai bus finansinė – vartotojas pasirinks prekę, kuri turės gražesnę pakuotę, bus lengviau atpažįstama ir išskirtinė dėl pasirinktų grafinių sprendimų.

Kalbant apie dizainą ir jo taikymą strateginiame-organizaciniame lygmenyje, pridėtinė vertė slypi giliau. Tai gali būti geresnė organizacijos narių savijauta darbo vietoje, socializacijos procesai, kaštų, darbo laiko optimizacija ir daugybė kitų.

Kūrybiškumas ir jo nešama pridėtinė vertė nėra nustatomo vien tik finansiniais rodikliais – tai rinkinys aspektų, kuriuos ne visada įmanoma išmatuoti parduotų produktų skaičiumi.