Domenas ir prekių ženklas: kaip juos apsaugoti? (III)

Bet kuri verslo pradžia neatsiejama nuo pavadinimo – įmonės, prekių ženklo, domeno. Neretai atsitinka taip, kad pirmiau įkuriamas domenas interneto svetainei ir tik po to vystomas prekių ženklas bei registruojama įmonė. Nesvarbu, kas pirmas – višta ar kiaušinis – pasirūpinti domeno ir prekių ženklo apsauga būtina jau verslo pradžios etape.

Kuris žymuo gali pažeisti ankstesnes teises?

Su ypatingu atidumu reikėtų pasitikrinti ankstesnes teises registruotų prekių ženklų, kurių žymenys sukurti dirbtinai (pvz., WIZZAIR, DELFI) arba yra originalūs bendrinės kalbos žodžių deriniai (pvz., PIENO ŽVAIGŽDĖS, BATŲ KALNAS, FĖJŲ SLĖNIS). Pasak VPB atstovės, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nebūtų panašumo su pareikštais registruoti ir jau registruotais prekių ženklais.

„Jeigu sugalvojote kažką panašaus, kaip pvz., ziuzi.lt, būtinai pasitikrinkite žymenį Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje, Europos Sąjungoje registruotų prekių ženklų duomenų bazėje. ES prekių ženklai galioja Lietuvoje ir jie gali ginčyti domeno registraciją – prašyti, kad domenas būtų išregistruotas ir uždrausta jį naudoti.

Kitas patarimas, įvertinus žymens panašumą, registruoti kuo labiau nepanašų į registruotą ar pareikštą registruoti prekių ženklą, domenų vardams naudoti kuo originalesnius žymenis. Prekių ženklai dažniausiai konfliktuoja su kitais ženklais ir su kitomis teisėmis tada, kai yra tapatumas arba klaidinamas panašumas. Jeigu norite kažkokį panašų ar taptų domeną registruoti, tuomet pridėkite papildomų elementų, kad jie atskirtų nuo jau egzistuojančių prekių ženklų, kad nebūtų tapatumo ir klaidinamo panašumo.

Taip pat reikėtų įsivertinti tai, kad tapatus ar panašus norimam domenui prekių ženklas gali būti registruotas kito tipo prekėms ir paslaugoms. Labiausiai vengti reikėtų panašumo į tokias pat prekes ar paslaugas siūlančius prekių ženklus“, – subtilybes, kaip vengti galimo konflikto dėl domeno vardo su prekių ženklais, aiškina L. Mickienė.

Registruotų prekių ženklų, kurių žymenis sudaro pavieniai bendrinės kalbos žodžiai, turintys aiškią tiesioginę reikšmę (pvz., ŠVYTURYS, JIS, ARCHITEKTAS), savininkams būtina nedelsiant įkurti ir to paties vardo .lt antro lygio domeną, nes niekas neturi pirmumo naudoti bendrinės kalbos žodžių internete. Šiuo atveju ankstesnes teises įrodyti būtų labai sudėtinga.

„Šveplo vardo domenų turėtojams, kai domeno varde vartojami bendrinės kalbos žodžiai ir nėra įregistruotos ankstesnės teisės, rekomenduojama įkurti ir IDN (angl. Internationalized Domain Name) domeną, kurio vardas užrašytas su savitomis lietuviškomis raidėmis, taip siekiant išvengti ginčų dėl klaidinamo domenų vardų panašumo (skyles.lt – skylės.lt, bagazines.lt – bagažinės.lt, bokstelis.lt – bokštelis.lt). Ir atvirkščiai – taisyklingai užrašytų domenų vardų turėtojai turėtų įkurti ir „šveplo“ vardo domeną“, – pataria KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė L. Subačienė.

Saugant vertingą prekių ženklą, sudarytą iš kelių žodžių, patartina įkurti ir tą patį domeno vardą su brūkšneliais tarp žodžių arba santrumpą iki akronimo.

Domenas kaip prekių ženklas

Įkūrus domeną, patartina domeno turėtojui pagalvoti ir apie prekių ženklo, kuris bus naudojamas versle, įregistravimą. Ne visada, tačiau kartais domenas gali būti registruojamas ir kaip prekių ženklas.

Tokia praktika gana populiari ir įprasta tiek išplečiant jau registruotus prekių ženklus, tiek registruojant naujus. Domeną kaip prekių ženklą registruojantys verslai dažniausiai siekia apsaugoti ir įtvirtinti savo veiklos atpažįstamumą elektroninėje erdvėje, pvz., nacionalinis transliuotojas yra registravęs ne tik „LRT“, bet ir lrt.lt kaip prekių ženklus.

VPB duomenimis, Lietuvoje daugiausia prekių ženklų yra registruota su .lt domenu, tarp kurių tiek didelės ir gerai žinomos prekybos įmonės, tiek mažesni verslai (pvz., senukai.lt, pigu.lt, dovanusala.lt, tiesioggrazi.lt ir t.t.). Iš viso su .lt domenu yra pareikti registruoti apie 1200 prekių ženklų, iš jų neregistruota – apie 200.

Su domenu .com yra 76 pareikšti registruoti prekių ženklai, neregistruotos 8 paraiškos. Su .eu – 42 pareikšti registruoti, 9 – neregistruotos paraiškos.

Kad domenas būtų registruotas kaip prekių ženklas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Galima registruoti prekių ženklą, jeigu jis sudarytas iš žymenų, kurie gali būti prekių ženklu – žymenys turi skiriamųjų požymių, nėra aprašomieji, nėra bendriniai kalbos žodžiai, neklaidina dėl geografinės kilmės, neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nevartoja oficialios simbolikos (Lietuvos vardo, jeigu nėra gautas leidimas ar tokio leidimo nereikia), sąžiningos konkurencijos reikalavimų. Ginčai dėl ankstesnių teisių sprendžiami vėlesnėje prekių ženklo registracijos stadijoje, kai yra gaunamas suinteresuoto asmens protestas.

„Kai pateikiamas registruoti prekių ženklu antro lygio domenas, mes žiūrime tai, kas yra viduje – tik domeno vardą – žodinį elementą. Nežiūrime į pradžią – http://, https://, www ir pabaigą – .lt, .eu, .com ir pan. Lygiai taip pat kaip ir kiti prekių ženklai, toks ženklas vertinamas registruojamų prekių ar paslaugų, kurioms ženklą numatoma naudoti, atžvilgiu.

Galiu pateikti keletą domenų, kurie buvo arba nebuvo registruoti kaip prekių ženklai, pavyzdžių. Jeigu mes atsisakėme registruoti prekių ženklu domeną programavimomokykla.lt mokymo paslaugoms, tačiau domenas emapamokos.lt yra registruotas prekių ženklas, nes jis turi skiriamąjį elementą – žymenį Ema, dėl kurio vartotojas tikslingai ieškodamas suras šį prekių ženklą. Visi kurie nori teikti paslaugas programavimo mokymo srityje turi teisę naudoti žodžius „programavimo mokykla“, nes jie yra bendriniai žodžiai. Todėl domenas programavimomokykla.lt be kitų skiriamųjų elementų kaip prekių ženklas negali būti registruotas“, – argumentuoja VPB l. e. direktoriaus pareigas L. Mickienė.

Tačiau iš bendrinės kalbos žodžių sudaryti domenai gali būti registruojami kaip prekių ženklai ir tai atvejais, kai jie yra sudaryti ir iš įvairių grafinių elementų. Tokių domenų kaip prekių ženklų yra registruota daug. Pvz., letenos.lt, pasimokome.lt, kambariodurys.lt, bokstelis.lt. Šiais atvejais registruojami prekių ženklai su unikalia grafika ir juose esančiais žymenimis – domenais ir jų vardais.

„Jeigu kambariodurys.lt mes registravome kaip prekių ženklą, tai swisswatch.lt – neregistravome. Pastarasis šveicariškiems laikrodžiams skirtas domenas buvo pateiktas standartiniu šriftu, todėl registruotas negalėjo būti pagal prekių ženklų teisę ir praktiką, nes jis neturi jokių skiriamųjų požymių, todėl vartotojai, ieškodami informacijos apie šveicariškus laikrodžius, ras informaciją apie daug prekių. Prekiaujantys šveicariškais laikrodžiais taip pat turi teisę naudoti šiuos raktinius žodžius pristatydami savo verslą. Negalima suteikti išimtinių teisių tokiam prekių ženklui, kuris neturi skiriamųjų požymių. Prekių ženklas kambariodurys.lt turi unikalią grafiką, todėl buvo registruotas prekių ženklu.

Kitas pavyzdys – mysexyshorts.com yra registruotas prekių ženklas, o pazintysxxx.com – neregistruotas. Ekspertas rado ICANN paskelbtą informaciją, kad xxx žymuo yra naudojamas pornografinėms svetainėms. Nors priežastis tokį prekių ženklą neregistruoti galėtų būti viešosios tvarkos pažeidimo pagrindas, bet šiuo atveju pazintysxxx.com neturėjo ir skiriamojo požymio, nors šis ženklas turėjo ryškius grafinius elementus.

Buhalteriai.lt be skiriamųjų požymių parašytą įprastu šriftu neregistravome, o su grafiniu elementu – logotipu buhalteriai.lt buvo registruotas kaip prekių ženklas. Registruojant prekių ženklus yra žiūrima visuma – ne tik žodinis žymuo, bet ir grafika“, – akcentuoja L. Mickienė.

Teisiniai ginčai dėl domeno ir prekių ženklo

Prekių ženklų įstatymas numato ne tik civilinę, administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę tiems asmenims, kurie neteisėtai naudoja prekių ženklą be savininko leidimo. Dažiausiai susiduriama su neteisėtu prekių padirbinėjimu. Tokiais atvejais yra numatyta net baudžiamoji atsakomybė.

„Kilus ginčui su prekių ženklu dėl domeno vardo naudojimo, pirmiausia reikėtų pabandyti susitarti taikiai. Lietuvoje yra mediacijos galimybė. Mediatorių sąrašą galima rasti Valstybinės teisinės pagalbos tarnybos svetainėje https://teisis.lt. Šiame sąraše yra 29 mediatoriai, kurie specializuojasi intelektinės nuosavybės ginčuose. Nors mediacija nėra populiari, tačiau aš labai tikiu ja, nes ji padeda sutaupyti lėšų prieš einant į teismą“, – sako VPB direktoriaus pavaduotoja L. Mickienė.

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė L. Subačienė taip pat tvirtina, kad geriausias ir mažiausiai „skausmingas“ ginčų sprendimo būdas yra derybos arba neteisminė mediacija, tačiau kilus ginčui dažniausiai kreipiamasi į teismą. Per paskutinius ketverius metus Lietuvos teismus pasiekė daugiau kaip 20 bylų, susijusių su ginčais dėl domeno ir prekių ženklo.