Domenas ir prekių ženklas: kaip juos apsaugoti? (IV)

Bet kuri verslo pradžia neatsiejama nuo pavadinimo – įmonės, prekių ženklo, domeno. Neretai atsitinka taip, kad pirmiau įkuriamas domenas interneto svetainei ir tik po to vystomas prekių ženklas bei registruojama įmonė. Nesvarbu, kas pirmas – višta ar kiaušinis – pasirūpinti domeno ir prekių ženklo apsauga būtina jau verslo pradžios etape.

Paprastai sprendžiant ginčus dėl domeno vardo taikomi šie kriterijai: ankstesnės teisės pažeidimas, neteisėti interesai įkuriant arba nesąžiningumas įkuriant ir naudojant domeno vardą.

„Išspręsti klausimą, kas buvo užregistruotas anksčiau – prekių ženklas ar domenas, yra įmanoma. Ankstesnių IN teisių (prekių ženklų) savininkai turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nenaudotų domenuose tokių elementų, į kuriuos jie turi teises, taip pat reikalauti perleisti jiems domeną arba jį išregistruoti.

Domenų turėtojai piktnaudžiavimą paprastai bando pateisinti principu „pirmas atėjai, pirmas gavai“ (angl. „first come, first served“). Tačiau tokie argumentai nepanaikina domeno turėtojo atsakomybės už ankstesnių teisių, jei tokių yra, pažeidimą.

Teismų argumentai bylose dėl domeno ir prekių ženklo

Žinoma, daug paprasčiau nuspręsti, kas turi ankstesnę teisę, tuomet, kai žodinis prekių ženklas sutampa su domenu, t. y. jie yra identiški. Pavyzdžiui, prekių ženklas AUKSINĖS KOPOS ir domenas auksineskopos.lt, arba prekių ženklas NOVARTIS ir domenas novartis.lt. Šiose bylose teismai nusprendė neatlygintinai perduoti domenus prekių ženklų savininkams“, – teigia KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė L. Subačienė.

Taip pat galima pareikalauti išregistruoti net ir domeną, kuris nuo žymens, į kurį yra ankstesnės IN teisės, skiriasi – jei skirtumai nėra esminiai. Pavyzdžiui, pagal prekių ženklo MAKITA savininkų ieškinį teismas nurodė panaikinti domenus e-makita.lt, makita-online.lt, makita-shop.lt. Teismo sprendimu žymenys „e-“, „shop“ arba „online“ neturi skiriamojo požymio, todėl vartotojas gali būti suklaidintas ir ginčo atveju jie nevertinami kaip turintys skiriamųjų požymių.

„Jei prekių ženklas ir domenas nėra tapatūs, tačiau sakant žodžiu fonetiškai, pagal reikšmę semantiškai ar vizualiai panašūs? Kyla natūralus klausimas: kur yra ribos, kuomet IN objektų pavadinimai jau gali būti laikomi panašiais vienas į kitą.

Svarbiausias atskaitos taškas – vartotojai ir tai, kaip jie suvokia atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas. Paprastai vartotojas neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, todėl išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo jie daro pagal bendrą atmintyje išlikusį įspūdį. Teisinę reikšmę turi tik toks panašumas, kuris gali klaidinti vartotojus. Be to, vertinama tik galimo suklaidinimo galimybė, o ne tai, ar ženklas iš tiesų klaidina žmones“, – aiškina teisininkė.

Teismas pripažino, kad domenas marijampoleseoltas.lt yra klaidinančiai panašus į prekių ženklą EOLTAS, todėl klaidina visuomenę ir vartotojus dėl savo panašumo į prekių ženklą bei prekes ir paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas.

Svarbus prisijungimų prie interneto savininko svetainės skaičius

„Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbia aplinkybe teismas laiko faktą, ar prekių ženklas ir domenas skirti toms pačioms ar skirtingoms prekėms ar paslaugoms žymėti. Asmuo, įregistravęs atitinkamą prekių ženklą tam tikroms prekėms ar paslaugoms, savaime neįgyja apsaugos netgi tapatiems prekių ženklams, jeigu tokie vėlesni ženklai yra skirti žymėti nepanašioms (negu ankstesnysis ženklas) prekėms ar paslaugoms. Pvz., teismas atmetė reikalavimą dėl domeno vilkotakas.com perdavimo prekių ženklo VILKO TAKAS savininkui, kuris turi ir domeną vilkotakas.lt, argumentuodamas tuo, kad ieškovės ir atsakovės domenai ir prekių ženklai skirti skirtingoms prekėms ir paslaugoms žymėti, todėl nėra pagrindo atsirasti vartotojų suklaidinimo galimybei“, – teigia KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė L. Subačienė.

Prekių ženklų įstatymas numato ir tai, kad registruoto ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims naudoti bet kokį žymenį (nesvarbu, ar tai bus prekių ženklas, ar domenas ar kitas objektas), tapatų ar klaidinamai panašų į jau registruotąjį, jeigu pastarasis Lietuvoje jau įgijęs reputaciją ar įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo.

Teismai yra išaiškinę, kad norint pripažinti, kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, reikia, atsižvelgti į tai, kokią rinkos dalį užima prekių ženklas, jo naudojimo intensyvumas, geografinis paplitimas ir trukmė, kiek investicijų įmonė skyrė jam reklamuoti, kokia suinteresuotosios visuomenės dalis atskiria prekių ženklą, prekes ar paslaugas kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės.

„Kuomet prekių ženklo savininkas naudoja prekių ženklą kaip domeno vardą, sprendžiant ginčus svarbi net ir tokia informacija, kaip prisijungimų prie interneto savininko svetainės skaičius, šios svetainės užimama vieta pagal apsilankymo iš įvairių šalių dažnumą arba tai, kiek kartų ginčijamo prekių ženklo buvo ieškoma per interneto paieškos sistemas.

Pavyzdžiui, Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad nors ankstesnis ieškovės grafinis prekių ženklas, kurį sudaro dominuojantis žodinis elementas GERI KATILAI, turi silpną skiriamąjį požymį, t. y. apibūdina prekes (katilus), tačiau yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo ir iki ginčo domeno geraskatilas.lt įregistravimo buvo žinomas Lietuvos rinkoje (buvo naudojamas internetinėje prekyboje, veikiančioje naudojant domeną gerikatilai.lt), o taip pat didesnė dalis visuomenės yra klaidinama (painiojama) dėl tapačių, vienodas reikšmes turinčių, žymenų: „geri katilai“ ir „geras katilas“, – tęsia teisininkė

Atsižvelgiama į domeno turėtojo (ne)sąžiningumą

Dar vienas svarbus klausimas, į kurį teismas turi atsakyti, spręsdamas ginčus – domeno turėtojo (ne)sąžiningumas. Domeno turėtojo nesąžiningumą gali atskleisti jo atliekami veiksmai, pvz., pasiūlymo įsigyti domeną pateikimas ankstesnių teisių turėtojui, kai tuo siekiama komercinės naudos arba domeno peradresavimas į ankstesnių teisių turėtojo konkurento interneto svetainę, kai tuo siekiama daryti neleistiną spaudimą įsigyti domeną ir kiti panašūs veiksmai.

Dažnas nesąžiningumo atvejis yra taip vadinamas „atgalinis domeno užgrobimas“. Tokiais atvejais, asmuo įregistruoja arba įsigyja atitinkamą prekių ženklą tam, kad perimtų šį prekių ženklą atitinkantį anksčiau įregistruotą domeno vardą. Toks elgesys Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Arbitražo ir tarpininkavimo centro bylose vertinamas kaip nesąžiningas ir laikomas piktnaudžiavimu prekių ženklų savininkams suteikiamomis teisėmis.

Byloje dėl domeno jis.lt teismas padarė išvadą, kad registruojant šį domeną net nebuvo teorinės galimybės turėti nesąžiningų ketinimų ieškovės atžvilgiu, kadangi tuo metu nebuvo registruotas prekių ženklas JIS ir ieškovė neturi „ankstesnių teisių“.

„Labai dažni ginčai kyla dėl prekių ženklų ir domenų, kuomet jų skiriamuosius ženklus sudaro žodžiai, kurie iš esmės vartotini bendrinėje kalboje apibūdinti prekių ar veiklos rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas. Nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.

Kaip išaiškino Kasacinis teismas, prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais.

Pavyzdžiui, teismas nusprendė, kad žodžių junginio OK BROWS naudojimas yra įprastas, dažnai pasitaikantis ir tokie žodiniai elementai tik nurodo paslaugų ar prekių rūšį, pobūdį, kokybę, tačiau nesuteikia prekių ženklui skiriamojo požymio. Pripažinus prekių ženklo žodinius elementus „OK“ ir „BROWS“, įskaitant ir šių elementų junginį „OK BROWS“, nesaugotinais prekių ženklo elementais, neliko pagrindo panaikinti domeną okbrows.lt“, – teigia L. Subačienė.

Spręsdami ginčus, susijusius su domenais, teismai vertina daug kitų įvairių kriterijų, todėl kiekviena individuali situacija – skirtinga.