E. komercijos paslaptis: jei daiktas gražiai atrodo, tikime, kad jis ir gerai veikia

Pasak P. Pečkaičio, Lietuvoje internetinė prekyba vis labiau populiarėja – matyti, kad žmonės turi daugiau išteklių pirkiniams, labiau pasitiki tokia apsipirkimo forma ir turi vis mažiau laiko. Jo teigimu, tyrimai rodo, kad lietuvių interneto vartotojas yra jaunesnis nei senosiose Europos šalyse, todėl jam priimtinesnės naujovės ir įdomesni dizaino sprendimai.

„Žmogus į laisvalaikio veiklą nenori dėti pastangų, todėl mūsų siūlomos paslaugos turi būti maksimaliai suprantamos ir neužimti daugiau laiko, nei būtina. Atrodytų – o kur čia dizainerio darbas? Visur. Reikia atitinkamai pasirinkti paveikslėlius, šriftus, kitus elementus, padaryti taip, kad puslapis užsikrautų kuo greičiau“, – sako vartotojų patirties ekspertas.

Kad procesas vartotojui teiktų malonumą

Programavimo ir grafinio dizaino įgūdžius darbe derinantis P. Pečkaitis nemano, jog šios dvi sritys viena kitai priešingos: „Kad ir kokie ypatingi būtų klientų poreikiai, galiausiai jie vis tiek taps kodų eilute. Mano užduotis – perteikti sumanymą struktūruotai, kaip produkto specifikaciją ir suderinti šį aprašą tiek su klientu, tiek su programuotojais“.

Glaudžiai bendradarbiaujantis su e. komercijos paslaugas kuriančia įmone ADEO WEB ir internetinių parduotuvių, mobiliųjų programėlių, tinklalapių dizainą kuriantis vaikinas teigia, jog svarbiausia – suteikti vartotojui malonumą.

„Turime vertinti tai, kad žmogus skiria mums savo laiką, patiki asmeninius duomenis ir pinigus. Negalima puslapio apkrauti bereikalinga informacija, arba programuoti taip sudėtingai, kad jis, pradėjęs apsipirkimo procesą, išeitų iš puslapio, nepabaigęs transakcijos arba susinervinęs, kad kažko nesuprato“, – sako P. Pečkaitis.

Paprašytas pakomentuoti e. komercijos milžino „amazon.com“ sėkmę, vartotojo patirties ekspertas sako, kad ji susideda iš daugelio, kai kada plika akimi nematomų, elementų – patikimumo, plačios pasiūlos, labai gerai įgyvendintos paieškos sistemos. Kadangi turi milijonus klientų, šis elektroninės prekybos gigantas pokyčius įgyvendina labai lėtai ir po išsamios patikros.

Universitetas – daugiau nei žinios

KTU multimedijos inžinerijos specialybės absolventas teigia, jog gebėjimą struktūruoti informaciją derinti su kūrybiniu mąstymu ištobulino universitete.

„Matematika, fizika, programavimas yra tikslieji mokslai; būdamas inžinierius tu tiksliai turi žinoti, ką po ko darysi. Kita vertus, universitete gavau progos ištobulinti ir grafinio dizaino įgūdžius, o praktika LRT studijoje suteikė neįkainojamos patirties“, – prisimena P. Pečkaitis.

Universitete, šiandien dizainerių komandai vadovaujantis P. Pečkaitis, susipažino ir su verslo kūrimo pagrindais.

„Universitete įkūrėme savo reklamos agentūrą-dizaino studiją. Kūrėme įvairius partizaninės reklamos filmus, reklamą. Vėliau, jau persikėlę į KTU „Startup Space“ sukūrėm ir įgyvendinome pirmą Lietuvoje reklamos konferenciją „Take Me“, – pasakoja dizaineris.

Žinių dalijimosi kultūra šiuolaikinėse darbo erdvėse

Informacinių technologijų įmonių klasteryje „Blaster“ (6 įmonės, daugiau nei 180 IT specialistų) dirbantis P. Pečkaitis teigia jog konkurencijos tarp vienoje srityje dirbančių profesionalų nejaučia. Atvirkščiai – galima dalintis patirtimi, nes kiekvieno ekspertinė sritis šiek tiek skiriasi.

„Žinių dalijimosi kultūra čia labai priimtina. Kažko nežinai – pasiklausi, reikia kokios nors kitos kompetencijos nei tu turi – pasiūlai darbo kolegai. Šiaip ar taip, daugelis čia dirbančiųjų pažįstami nuo KTU laikų“, – šypsosi P. Pečkaitis.

Beje, tyrimai rodo, jog dalijimasis žiniomis, bendradarbiavimo erdvės yra būdingas žinių ekonomikos bruožas. Ypač IT srityje, kur specialistų nuolatos trūksta, tad konkurencijos nesijaučia.

„Draugiškai dirbant bendrą tikslą pasiekti lengviau, nei konkuruojant ir pykstantis“, – mano P. Pečkaitis. Jo nuomone, pagrindinė savybė, kuri praverčia bet kokiame darbe (tiek derantis su klientais, tiek kalbantis su kolegomis) yra mokėjimas bendrauti.