ECIU universitetai – inovacijų lyderiai Europoje

Europos inovatyvių universitetų konsorciumui (ECIU) priklausančios partnerinės institucijos ir toliau išlieka priešakyje paverčiant mokslinius tyrimus realiomis inovacijomis. Tai patvirtino ir neseniai Briuselyje vykusiame aukšto lygio renginyje nuskambėję atsiliepimai.

Kovo pradžioje Briuselyje vykusiame susitikime „Nuo valorizacijos iki poveikio“ (angl. „From Valorisation to Impact“) daugiau nei 100 dalyvių – akademinės bendruomenės atstovai, verslo lyderiai ir politikos formuotojai – aptarė, kaip universitetai gali veiksmingiau įgalinti sukauptas žinias, sustiprinti jų poveikį visuomenei ir tapti dar stipresniais Europos inovacijų ekosistemos varikliais. Susitikime nemažai dėmesio buvo skirta aptarti universitetų vaidmenį plėtojant žinių valorizaciją – procesą, kai moksliniai tyrimai tampa realios naudos visuomenei šaltiniu.

Vienas iš svarbiausių renginio akcentų buvo ECIU Inovacijų dokumento (angl. Innovation Vision Paper) (toliau – Dokumentas) pristatymas.

Pasak NIVC vadovo, viena iš pagrindinių Inovacijų dokumento išvadų yra tai, kad Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV, o tikėtina – ir nuo Azijos – kuriant vertę per inovacijas, nes dažniausiai skatinami tik pavieniai ekosistemos elementai, o ne visa sistema. Ją išvadą komentuodamas M. Bulota pridūrė: „Fundamentalus mokslas finansuojamas gerai, matosi puikūs rezultatai, bet konversija į vertę nėra tokia efektyvi, nes ekosistemoje – disbalansas“.

Iššūkis Europai – realia verte tampa vos 0,1 proc. akademinio potencialo

Briuselyje pristatytas dokumentas atspindi universitetų strateginę viziją ir kviečia Europos Komisiją aktyviau atliepti universitetų potencialą kuriant pažangią, į rezultatus orientuotą inovacijų politiką visos ES mastu. Išskiriamos pagrindinės sritys, galinčios reikšmingai padidinti universitetų indėlį į Europos konkurencingumą: ankstyvojo finansavimo prieinamumas, aiškesni valstybės pagalbos reglamentai, efektyvesnis technologijų perdavimas bei universiteto ir verslo bendradarbiavimo stiprinimas.

M. Bulota taip pat atkreipė dėmesį į disproporciją tarp mokslo ir komercializavimo finansavimo: „Finansavimas tyrimams ES mastu yra dešimt kartų didesnis nei komercializavimui, o Europos inovacijų tarybos (EIC) mechanizmas maksimaliai gali finansuoti tik apie 1 proc. visų pateiktų paraiškų.“ Pasak M. Bulotos, tokia statistika leidžia daryti išvadą, kad ES mastu realiai valorizuojama vos 0,1 proc. akademinio potencialo.

Europos Komisijos atstovas András Inotai, teigiamai įvertino ECIU Inovacijų dokumentą pabrėždamas kad jis pateikia reikšmingų įžvalgų. Anot jo, universitetai yra ne tik žinių kūrėjai – jie taip pat geba aktyviai prisidėti prie sprendimų kūrimo bei ekonominės vertės generavimo.

Be to, A. Inotai pristatė ES Startuolių ir plėtros strategiją, intelektinės nuosavybės valdymo gaires, technologinės infrastruktūros plėtros planus ir būsimą Inovacijų aktą. Šie dokumentai orientuoti į bendrą Europos konkurencingumo stiprinimą, kur universitetų indėlis bus itin svarbus.

Renginyje dalyvavusi Švietimo ir mokslo atašė (ŠMSM) Brigita Serafinavičiūtė, pastebi, kad ES institucijos vis labiau orientuojasi į žinių taikymą praktikoje. „Europos Komisija planuoja visą spektrą strateginių dokumentų, skirtų tokioms sritims kaip biotechnologijos, pažangiosios medžiagos, kvantinės technologijos ar dirbtinis intelektas“, – pabrėžė ji. Atašė dar kartą patvirtino, kad universitetų vaidmuo šių iniciatyvų įgyvendinime išties bus svarbus – nuo turinio formavimo iki talentų rengimo.

Žinių valorizacija – pakankamai nauja sąvoka

Susitikime sutarta, kad universitetų įsitraukimas yra ypač svarbus plėtojant žinių valorizaciją – procesą, kai moksliniai tyrimai tampa realios naudos visuomenei šaltiniu, nors, kaip pažymėjo Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuro Briuselyje (LINO) vadovas Tadas Tumėnas, tai vis dar yra palyginti nauja koncepcija.

„Žinių valorizacija – tai ne tik teorija, bet ir socialinės bei ekonominės vertės kūrimas iš mokslinių tyrimų rezultatų, duomenų, patirties. Kai šios žinios tampa produktais, paslaugomis, sprendimais ar net politikos gairėmis – tai yra tikroji valorizacija“, – teigė T. Tumėnas.

Jo vertinimu, norint pasiekti proveržį, itin svarbu užtikrinti verslumo veiklų finansavimą, pripažinti technologijų perdavimo specialistų (TTO) svarbą bei įtraukti verslumo mokymą į universitetines programas ir akademikų karjeros kelius. Tokie sisteminiai sprendimai padėtų tyrimų rezultatams greičiau pasiekti praktinį pritaikymą ir rinką.

Ji pritaria ECIU Inovacijų dokumente išskirtoms įžvalgoms dėl nepakankamo finansinio dėmesio komercializavimui bei teigia, jog viena iš to priežasčių galėtų būti mokslinės veiklos vertinimo tradicijos, kurios nėra pakankamai skatinančios komercializavimo veiklas.

Universitetai – tai tiltas tarp mokslo ir verslo

Pasibaigus renginio pranešimams, vyko inovacijų paroda, kurioje buvo pristatyta Poveikio atvejų analizės knyga bei visų ECIU universitetų sukurti inovatyvūs sprendimai – konkretūs pavyzdžiai, jau darantys poveikį visuomenei. Parodoje taip pat eksponuotos naujos technologijos, tarp kurių – ir KTU kartu su „Teltonika“ sukurtas Teltoheart, skirtas širdies veiklos stebėjimui ir insulto bei kitų širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos mažinimui.