„EDU_Lab“ tarptautinė patirtis integruojant IT ir simuliacijos metodą į studijų procesą

EDU_Lab svarbiausios | 2017-06-14

Kauno technologijos universitetas, būdamas Europos inovatyvių universitetų konsorciumo (ECIU) nariu ne pirmą yra kviečiamas dalyvauti konsorciumo narių organizuojamuose seminaruose (angl. Masterclass). Universiteto dėstytojai yra dalyvavę tiek Lodzės universiteto tiek ir Dublino miesto universiteto organizuotose seminaruose. Šių metų birželio mėnesį KTU buvo pakviestas dalyvauti Stavangerio universiteto bei Dublino miesto universiteto organizuotose seminaruose. 

Stavangerio universiteto organizuotas seminaras apie simuliacijos metodo taikymo patirtį  – puikus pavyzdys, kaip vykdomos studijos integruoja mokslo rezultatus suteikiant naudos tiek studentams, tiek mokslo pasauliui.

Nors tarptautinių žodžių žodynas simuliaciją apibrėžia kaip apsimetimą sergančiu, siekiant įtikinti kitus, kad negali atlikti užduočių dėl rimtų priežasčių, Stavangeryje organizuotas renginys įrodė, kad simuliacijos metodas gali būti puikiai integruojamas į daugelį studijų procesų. Universiteto mokslininkai simuliaciją apibūdina ne tik kaip mokymo(-si) metodą, bet ir metodą, skirtą veiklos bei procesų analizei.

Mokymuose dalyviai buvo supažindinti su simuliacijoms skirtomis aplinkomis, pačiu simuliacijos procesu, turėjo galimybę ją išbandyti ir sudėlioti simuliacijos integracijos į universiteto studijų aplinkas scenarijus.

Kadangi simuliacijai yra svarbi apklausa (angl. debrief), pagrindinis tokio metodo tikslas – sukurti nerizikingą tikrovišką aplinką studentams veikti, mokytis, įgyti žinių bei patirties. Vienas didžiausių simuliacijos privalumų yra susijęs su žaidimo aplinka, kurioje dalyviai priimdami kolektyvinį sprendimą turi integruotai taikyti turimas žinias .

Stavangerio universiteto tikslas – 96 proc. laiko, skirto teorinėms žinioms įgyti, sumažinti perpus, skiriant daugiau nei 50 proc. jo simuliacijos veikloms – taip norima pagerinti absolventų integraciją į darbo rinką Siekdami šio tikslo universiteto atstovai sutaria, kad tokio projekto pradžioje yra labai svarbi išsami situacijos analizė, kuri leidžia numatyti galimus pavojus prieš įgyvendinant pokyčius.

Stavangerio universiteto mokslininkų pavyzdžiai atskleidė ir informacinių technologijų svarbą simuliacijos procese. Mokslininkai pristatė mobilių programų integraciją ugdant tiek studentus, tiek turinčius darbinę patirtį bei siūlant aplinkai/vartotojams įvairias galimybes.

Informacinių technologijų integracijos svarbą patvirtino ir Briuselyje organizuotas seminaras- Empower Online Learning Leadership Academy: Developing Transformative Leaders“. Vykusio renginio tikslas – paskatinti pažengusių universitetų ir besivystančių universitetų lyderius imtis iniciatyvos vystant / kuriant atviras, nuotolines ir lanksčias mokymo(-si) sistemas. Programą sudarė dvi dalys – naujų strategijų kūrimas ir globalių sąlygų, kurios gali turėti įtakos strategijoms, aptarimas. Taip pat dalyviai diskutavo apie įvairių vadovavimo stilių privalumus bei trūkumus siekdami nustatyti pagrindinius daugiausiai lėmusius pokyčius savo institucijoje.

Renginio dalyviai iš įvairių universitetų pripažino, kad aplinkos pokyčiai universitetus verčia visų pirma išgirsti, susieti ir mokyti to, kas šiandien padeda kurti pridėtinę vertę. Ekspertų, dalyvavusių renginyje, nuomone, aukštasis mokslas šiandien yra pokyčių verpetuose ir tokia aukštojo mokslo būsenos sklaida nėra tinkama šiandieniniame kontekste. Aukštasis mokslas turi būti ne pats paniręs į pokyčius, bet aplinkai siūlyti pokyčius. „Nuo turimų žiūronų priklauso ir matomas vaizdas“, – teigia Dublino miesto universiteto prof. Mark Brown.

Renginio metu, analizuojant pateiktus scenarijus, bendradarbiaujant su kolegomis buvo sukurtos kelios aukštojo mokslo virtualumo skatinimo strategijos, gerai įvertintos ekspertų. Viena iš strategijų – susijusi su didesne IT integracija universitete (buvo siūloma universitetams pirkti IT paslaugas). Ši strategija grįsta požiūriu į greitai besikeičiantį ir naujovėms imlų IT sektorių. Kita strategija, susijusi su greitesne įvairių metodų integracija, siūlė visiškai pereiti prie elektroninių vadovėlių leidybos atsisakant bibliotekų, jas paverčiant patraukliomis mokymosi erdvėmis. Įdomi strategija buvo susijusi su mokymosi proceso duomenų analize. Pagal ją siūlyta analizuoti ne tik žinių įgijimo duomenis, bet ir mokymosi procesą.

Perėmęs gerąją patirtį KTU jau lapkričio mėnesį kartu su Tventės universitetu bei Kaospilot mokykla visus kvies prisijunti prie seminaro, kuriame bus analizuojami studijų programų konstravimo iššūkiai.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku