Europos kalbų diena KTU – renginys, patraukęs kelių šimtų moksleivių bei studentų dėmesį

KTU – ne tik „tiksliukai“

„Jau 15 metų visoje Europoje švenčiamą Europos kalbų dieną norėjome paminėti linksmu bei įdomiu renginiu, kuris patiktų tiek studentams, tiek moksleiviams‟, – teigė A. Kazlauskaitė. Rugsėjo 22 dieną Kauno technologijos universiteto III rūmuose vykusiame renginyje organizatorė norėjo priminti bei pabrėžti užsienio kalbų svarbą – tai padaryti padėjo kalbininkai ir vertėja, kurie dalijosi savo patirtimi.

„KTU pasirinkome todėl, kad šis universitetas yra aktyvus ir dinamiškas, jo dėstytojai yra energingi“, –  teigė A. Kazlauskaitė. Jos nuomone, KTU bendruomenė buvo puiki komanda Europos kalbų dienai minėti, nes šiame universitete yra ruošiami būsimi vertėjai, naujųjų medijų kalbos žinovai, mokomasi daug įvairių kalbų.

Mums sunkiausios kalbos yra arabų, korėjiečių ar kinų

Pranešimą „Kaip tapti poliglotu?“ skaitė serbų kilmės poliglotas Svetozar Poštić, laisvai kalbantis 5 kalbomis: serbų, anglų, rusų, prancūzų bei lietuvių. S. Poštić dėstė kalbas JAV, Pietų Korėjos universitetuose, o šiuo metu dirba Vilniaus universitete.

S. Poštić su renginio dalyviais dalijosi tiek savo asmenine patirtimi, tiek patarimais kaip kalbą išmokti lengviau bei greičiau. Jo nuomone, pagrindiniai dalykai, lemiantys sėkmę mokantis kalbos yra noras, susidomėjimas bei klausymas ir galimybė šnekėti realiose situacijose. Poliglotas teigia, kad keliavimas ar gyvenimas svetimoje šalyje yra vieni geriausių būdų išmokti užsienio kalbos, nes anot jo, „klausymas veda į kalbėjimą“.

S. Poštić įsitikinimu, indoeuropiečių kalbas išmokti nėra sudėtinga, nes jų struktūra turi daug panašumų – tereikia gyventi tam tikroje aplinkoje, kurioje galima būtų praktikuotis, gilinti kalbos bei kultūros žinias (tokiai aplinkai apibūdinti poliglotas panaudojo sunkiai išverčiamą žodį „exposure“). Jis pasakojo, jog praėjus 3 mėnesiams Lietuvoje, jau sugebėjo šnekėti lietuviškai, paneigdamas mitą, jog lietuvių kalba yra beveik neįkandama užsieniečiams. Jo manymu išties sunkios kalbos yra arabų, korėjiečių ar kinų, kurias išmokti reikia begalės laiko bei pastangų.

Vertėjo klaida kainuoja brangiai

Savo pranešime „Pasiklydę vertime: tai, ko neįmanoma išversti“ vertėja, knygų apžvalgininkė bei literatūros kritikė Rasa Drazdauskienė pasakojo apie savo profesijos subtilybes. Jos nuomone, vertėjo darbas yra ypač sunkus, nes viską išversti adekvačiai praktiškai neįmanoma.

„Vertimas – ne kalbinis veiksmas, o kultūrinis. Kiekvienas vertėjas yra kultūros ambasadorius“, – teigė vertėja. R. Drazdauskienės manymu, geras vertėjas privalo ne tik gerai žinoti teksto aplinkybes, savo gimtąją kalbą, bet ir skirtingų šalių kultūrą. Jos teigimu, tai itin svarbu verčiant žargoną bei keiksmažodžius – reikia žinoti, kas yra priimtina, siekiant išvengti įžūlumo ar net akibrokšto.

R. Drazdauskienė taip pat pabrėžė, jog vertėjas turi daug valdžios. Jos manymu, tai geriausiai atspindi šv. Jeronimo padaryta klaida, kai supainiojęs hebrajiškus žodžius „keren“ (raguotas) ir „karen“ (spindintis), jis, versdamas Bibliją į lotynų kalbą, parašė „raguotas Mozės veidas“. Šis netikslus vertimas lėmė Mozės vaizdavimą dailėje ne tik piktą, bet dar ir su ragais, o tai yra įamžinta vienoje populiariausių Michelangelo skulptūrų. Vertėjos nuomone, ši skulptūra galėtų būti vertėjo profesijos simboliu, kuris primintų, kaip svarbu yra tinkamai išversti tekstą.  

Neįprastas renginio formatas

Viena iš renginio organizatorių, KTU Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė taip pat pritarė, kad renginio populiarumą lėmė įdomus jo formatas. „Vien užsiregistravusių dalyvių turėjome per 350“, – teigė katedros vedėja. Moksleiviai atvažiavo ne tik iš įvairių Kauno gimnazijų, bet ir iš Ignalinos, Druskininkų, Klaipėdos bei Šiaulių. Jos nuomone, moksleivius itin sudomino galimybė protų mūšyje kovoti su studentais kaip su lygiais, o galbūt juos ir nugalėti.

Protų mūšyje 21 komanda galėjo išbandyti savo jėgas 5 turuose apie tarmes, kalbas, kultūrą, literatūrą bei šalis. Organizatorių klausimuose netrūko originalumo – buvo apstu užduočių, kuriuose reikėjo ne tik įsižiūrėti į vaizdinius, bet ir atidžiai klausytis garso įrašų. Studentai ir moksleiviai girdėjo įvairių atlikėjų dainas, klausė užsienio kalbų įrašų ir bandė tai susieti su užduotais klausimais. Reikėjo prisiminti ne tik protėvių genčių pavadinimus, įminti žemaitiškos tarmės mįsles, bet ir išmanyti geografiją bei muzikinius instrumentus.

Kitas puikus renginio akcentas, patraukęs daugelio žiūrovų dėmesį – menininkės Jolitos Vaitkutės neverčiamų Europos kalbų žodžių paroda, kurioje pavaizduoti žodžiai, neturintys tikslaus vertimo kitose kalbose, pavyzdžiui, „gattara“ italų kalboje apibūdina pagyvenusią, vienišą moterį, kuri prižiūri benames kates, o žodis „sobremesa“ ispanų kalboje reiškia pokalbį po pietų ar vakarienės su kartu valgiusiais žmonėmis. Menininkė šiuos žodžius pateikė iliustruodama žmones, arba įvairias kompozicijas su maistu ir kitomis medžiagomis.

Europos kalbų diena nėra vienintelis su kalbomis susijęs renginys KTU, įtraukiantis filologus bei humanitarus. Vertėjai kiekvienais metais dalyvauja vertimo konkurse „Verstuvės“, o lingvistai – įvairiuose naujųjų medijų kalbos konkursuose, pavyzdžiui, „Foto gaudynės“ ar „Užkoduok savo pomėgį“.