„Frankofonijos mėnesio“ uždaryme – apie Prancūzijos ir Italijos sąsajas

Svarbiausios | 2015-03-31

Kovo 30 d. Kauno technologijos universiteto (KTU)  Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) vyko ,,Frankofonijos mėnesio” uždarymas. Jo metu Italijos ambasadorius, J.E. Stefano Taliani de Marchio sakė kalbą: „Tūkstantis dalykų, siejančių Prancūziją ir Italiją, ir keli jas skiriantys mažmožiai”.

„Frankofonijos mėnesio” uždarymas prasidėjo Sarasatės ir Ponchielli muzikiniais kūriniais, kuriuos dovanojo klarnetistai broliai Antanas ir Stasys Makštučiai bei jiems akomponuojanti jų mama pianiste Jolita Makštutienė.

Renginio pradžioje SHMMF studijų prodekanė Dainora Maumevičienė ir Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius Sigitas Stanys sveikino šio renginio organizatorius ir linkėjo, kad renginys ateityje dar visus džiugintų naujais susitikimais. D. Maumevičiuenė „Frankofonijos mėnesį” prilygino pavasariui gūsiui, kuris pažadina mus pavasariui atgaivindamas sielas ir širdis.

S. Taliani de Marchio paskaitą pradėjo dėkodamas susirinkusiai auditorijai ir organizatoriams, kurie pakvietė jį atvykti į Kauną. Italijos ambasadorius kalboje vardijo daug dalykų, kurie vienija Italija ir Prancūziją: kalba (abi kalbos yra kilusios iš lotynų kalbos), kalbų paplitimas (prancūzų kalba užima 2 vieta tarp labiausiai besimokamų užsienio kalbų, o italų kalba – 4), kultūra (Venecijoje galime pamatyti Prancūzijos gotiką, o Prancūzijoje – Romos laikų paminklus), opera, kinas, bendri moksliniai projektai (karinių laivų ir raketų, transporto priemonių gamyba), istorija (daug kartų šios šalys kariavo petys į petį), Europos Sąjunga (šios šalys buvo iniciatorės kuriant ES). Taip pat italai ir prancūzai turi panašius pomėgius: mada, virtuvė, prabanga, kokybiški daiktai, ekologija.

Nors yra labai daug panašumų tarp šių šalių, tačiau Italijos ambasadorius išskyrė ir kelis skirtumus, dauguma kurių buvo minimi su humoro gaidele. Tai yra Prancūzijos – Italijos karas (juodasis puslapis Italijos istorijoje), Asteriksas (italai renkasi Julijaus Cezario legioną), sūris (jie nesutaria, kuris sūris yra geriausias), futbolas (italai prancūzų viršenybę pripažįsta tik regbyje) ir vynas (abi šalys turi puikias vyno gamybos tradicijas, todėl nuspręsti, kuris vynas yra geriausias, leidžia mums).

Prancūzijos ambasados reikalų patikėtinis, šiuo metu einantis ambasadoriaus pareigas Denis Pelbois padėkojo S. Taliani de Marchio už kalbą tardamas, kad jis labai gražiai atskleidė šių šalių santykius.

Savo kalboje ambasados chargé d‘affaires ad interim pasakojo apie „Frankofoniją” ir jos teikiamą naudą, kurią gauna pasaulis, nes ji atskleidžia vertybes, kurias Prancūzija įgavo kovodama už laisvę.

Baigdamas kalbą D. Pelbois pasidžiaugė, kad, nors Robero Šumano centras buvo uždarytas, tačiau KTU SHMMF priėmus jį po savo stogu ir jam tapus šio fakulteto Prancūzų kultūros centru, Birutės Strakšienės dėka „Frankofonijos mėnuo” klesti ir džiugina Kauno miestą. Prancūzijos ambasados lingvistikos atašė Luc Aubry padovanojo Prancūzų kultūros centrui knygų apie Romeną Gary.

Uždarymo vakarą vainikavo prancūzų ir italų kompozitorių kūrinius dainave VDU Muzikos akademijos prof. Sabina Martinaitytė, tarptautinių konkursų laureatai Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Daura Buivydė ir Jurgis Jarašius, kuriems akomponavo pianistė Audronė Eitmanavičiūtė. Į „Frankofonijos mėnesio“ uždarymą susirinkusiems kauniečiams muzikantai padovanojo nuostabių arijų puokštę.