Kaip Lietuvoje mokslui sekasi bendradarbiauti su verslu, kiek prie to prisideda aukštosios mokyklos ir kokių darbuotojų šiandien reikia verslui. Šie klausimai labiausiai domino Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjusius garsius Danijos verslo žurnalistus Hakoną Redderį ir Rikke Børndum.
Domėjosi tėvynainių verslu
„Investuok Lietuvoje“ kvietimu spalio 21 d. apsilankiusius Danijos verslo laikraščio „Børsen“ užsienio naujienų redaktorius H. Redderis ir dienraščio bei interneto portalo „Berlingske“ žurnalistė R. Børndum Kaune apžiūrėjo ir glaudžiai su KTU bendradarbiaujančią daniško kapitalo įmonę „Blue Ocean Robotics“ bei „Theca Furniture“.
„Blue Ocean Robotics“ specializuojasi robotų, skirtų pramonei, medicinai, mokslui ir ūkininkavimui, srityje ir kartu su Universitetu, yra įsteigusi mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos centrą. „Theca Furniture“ Kaune yra įkūrusi 25 tūkst. kv. metrų ploto baldų gamyklą, kurioje dirba daugiau nei 550 žmonių.
Žiniasklaidos atstovai apie verslo ir aukštojo mokslo sinergiją daug klausinėjo KTU rektorių Petrą Baršauską, kuriam daniško verslo plėtra užsienyje yra gerai žinoma. Po Nepriklausomybės atkūrimo, jis atstovavo Danijos industrijos konfederaciją Lietuvoje. Jam vadovaujant, buvo vykdoma daugiau kaip 15 tarptautinių projektų, kuriamos bendros įmonės.
Raktas į pasaulį – tarpdiscipliniškumas
„Sovietmečio paliktos bendravimo tradicijos tarp verslo ir mokslo mūsų šalyje buvo tikrai prastos. Džiugu, kad dabar viskas pasikeitė, tačiau tam prireikė 20 metų“, – sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas P. Baršauskas.
Universitetas suprato, kad tik mokslo ir tyrimų nebeužtenka – reikia idėjų, sukurtų produktų komercializavimo. Dėl to buvo pasirinkti nauji KTU strateginiai prioritetai – tarptautiškumas, tarpdiscipliškumas ir technologijos verslui.
H. Redder klausė, kodėl toks svarbus tarpdiscipliniškumas. Pasak P. Baršausko, šiandien specialistas negali mąstyti siaurai – jis privalo turėti ir kitų disciplinų žinių. Tik tokie universalūs darbuotojai domina šiuolaikinį verslą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jei nori įdomaus, gerai apmokamo darbo, neužtenka tik būti geru programuotoju – reikia išmanyti elektronikos principus ir tuo pačiu sugebėti parduoti savo idėją ar sukurtą produktą.
Siekiant ugdyti jaunimo verslumą ir skatinti mąstyti tarpdiscipliniškai, buvo įkurtas jauno verslo inkubatorius KTU „Startup Space“.
Pristatė Silicio slėnio viziją
„Børsen“ redaktorius teiravosi, ar KTU tikslas – sukurti Lietuvos centre analogą Silicio slėniui, esančiam Kalifornijoje. P. Baršauskas patvirtino, kad to ir siekiama – sukoncentruoti vienoje vietoje mokslo ir verslo potencialą.
Kaip pavyzdį, jis pateikė bendrovės „Thermo Fisher Scientific“, gaminančius produktus gyvybės mokslams, planus KTU atidaryti savo vardo laboratoriją bei greitai duris atversiantį „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centrą bei Technologinį verslo inkubatorių.
Ragina studijuoti technologinius mokslus
Danijos žurnalistus domino ir šalyje veikianti studijų finansavimo sistema. Jie klausė, kodėl valstybė nefinansuoja studijų visiems norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose. KTU rektoriaus įsitikinimu, toks sprendimas iš karto „kirstų“ per studijų kokybę, mat universitetai tiesiog imtų pardavinėti diplomus.
„Lietuvoje populiariausi – socialiniai mokslai, nes jaunam žmogui atrodo, kad tai yra lengviausios studijos. Deja, visuomenė neprogresuos, jei neskatinsime moksleivių rinktis ir technologinių mokslų. Džiugu, kad, naujausiais duomenimis, susidomėjimas jais kasmet Lietuvoje didėja po 1-3 procentus“, – sakė KTU rektorius.
Paviešėję KTU, užsienio žurnalistai užsuko į Raseiniuose įkurtą Danijos kapitalo įmonę „Danspin“.