“Inovacijų politika ir situacija Lietuvoje” – šiandieniniai iššūkiai

Pranešėjas klausytojus supažindino su esminiu teisės aktu, reglamentuojančiu inovacijų politiką mūsų šalyje – Lietuvos inovacijų plėtros 2014 – 2020 metų programa, jos strateginiu tiklsu ir uždaviniais. Buvo pristatytos pagrindinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) priemonės (“Inočekiai LT”, Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetinės kryptys, klasterizacija ir kt.) inovacijoms siekti.

Pakaitos metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas Lietuvos pozicijai Europos inovacijų švieslentėje pristatyti.

Europos Sąjungoje valstybių inovatyvumas matuojamas pasitelkiant suminį inovatyvumo indeksą (toliau – SII). Valstybių SII pateikiami Europos inovacijų švieslentėje, kuri publikuojama kasmet nuo 2001 m. Remiantis šiuo indeksu Europos valstybės yra ranguojamos ir suskirstomos pagal inovatyvumą į keturias grupes: inovacijų lyderes (angl. Innovation leaders), pažangias novatores (angl. Innovation followers), nuosaikias novatores (angl. Moderate innovators) ir menkas novatores (angl. Modest innovators).  2014 m. Europos inovacijų švieslentėje pagal SII Lietuva priskiriama prie nuosaikių novatorių grupės. Lietuva atsilieka nuo ES šaliu vidurkio pagal daugumą SII indikatorių. Tačiau virš ES vidurkio Lietuva yra pagal šiuos inovatyvumo indikatorius: išlaidos su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra nesusijusioms inovacijoms, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius ir vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius.

R. Serva pastebėjo, kad nors Lietuva yra nuosaikių novatorių gretose, Lietuvos inovatyvumo plėtra yra gana sparti. Šiam teiginiui pagrįsti pranešėjas pasitelkė daugybę praktinių pavyzdžių, pristatydamas ir pačias inovatyviausias Panevėžio įmones.