„Dizainas dažnai skamba gana paviršutiniškai ir žmonėms, kurie nėra giliau susiję su šiuo reiškiniu, jis apsiriboja tik „gražu–negražu“. Aprangos dizainas man yra įvairių techninių sprendimų rinkinys, kuris nulemia tam tikrą daikto išvaizdą. Kitaip tariant, įkvėpimas gali tik užduoti toną, o inžinerinis mąstymas leidžia sukurti tokį drabužio dizainą, kurį įgyvendinti bus ne tik ekonomiškiau, paprasčiau, bet ir rezultatas bus pritaikomas kasdienybėje ir tuo pačiu realizuos kūrėjo idėją“, – sako R. Kriaučiūnaitė.
Dizainerio profesija, kaip ir daugelis specialybių, ilgainiui kinta – prisitaiko prie to meto visuomenės įpročių, technologinės pažangos bei įvairių ekonominių veiksnių. „Rūta Jaan“ įkūrėja sako, jog šiandieninis dizaineris turi domėtis naujovėmis bei gebėti jas priimti, tačiau kūryboje jas realizuoti per savitą prizmę.
„Šiomis dienomis dizaineriui svarbu ne tik būti kūrybišku, žinoti mados istoriją ar turėti dailės pagrindus. Pavyzdžiui, man yra svarbiau stebėti aplinką, viskuo domėtis, būti kritiška profesinėje srityje ir ieškoti inovatyvių sprendimų. Bėgant laikui vis labiau įsitikinu, kad svarbu išlikti savimi ir nepataikauti kitiems. Noras įtikti gali atnešti tik trumpalaikius rezultatus, bet ilgalaikėje perspektyvoje, manau, svarbu eiti savo keliu. Tikiu, kad žmonės tai atpažįsta ir vertina“, – teigia KTU alumnė.
Mados rinka Lietuvoje – uždara
Svajonės įgyvendinimas Rūtai neapsiėjo be sunkumų – nors rankose laikytas diplomas suteikė pakankamai technologinių žinių ir gebėjimų, kūrėjos patirtis parodė, jog įsilieti į mados rinką Lietuvoje nėra lengva.
„Manau, kad mados pasaulis Lietuvoje yra gana uždaras, į jį patekti sunku. Jeigu patenki – valio! Tuomet kurti, gyventi iš kūrybos bus lengviau, jei ne, gali prireikti daugiau darbo ir laiko. Mano kelias turbūt yra sunkesnis, nes visuomet kūriau iš savo asmeninių lėšų, mezgiau pažintis per savo darbus“, – sako R. Kriaučiūnaitė.
Pirmąjį prekės ženklą Rūta sukūrė dar mokykloje, kuomet gamino įvairius aksesuarus. Vėliau, studijų metu, sekė pirmoji „Ruta Jaan“ drabužių kolekcija, KTU studentų organizuojamame mados renginyje „Dizaino dienos“ laimėjusi pirmąją vietą. Tačiau šalia kūrybos, ją tai taip pat domino ir mados verslas, todėl universiteto alumnė mokslus tęsė Ekonomikos ir verslo fakultete.
„Mados industrijoje dirba tiek daug įvairių specialistų, čia dirba ne tik dizaineriai, drabužių kūrėjai. Be kūrybos ir rinkodaros, mane dar domina tvarių principų diegimas įmonėse, tad jei ne tai, ką darau šiandien, turbūt eičiau šia kryptimi“, – teigia ji.
Tvarumo principų savo kūryboje laikosi ir pati Rūta, kuriai darni gamyba – lėta mada. R. Kriaučiūnaitė pristato gerai apgalvotas kolekcijas, nesivaiko trumpalaikių srovių bei kuria drabužius ir aksesuarus, kurie būtų dėvimi ir naudojami ne vieną kartą.
„Mažai eksperimentuoju, nekuriu avangardo, kuriu dėvimą madą – ilgaamžius, vienetinius drabužius, kurie niekuomet neišeis iš mados. Paskutinis kūrinys – geometrinių raštų „bodžiai“, kurie sukurti iš po masinės gamybos likusių medžiagų. Didelėms įmonėms tai yra atliekos, kurios išmetamos, o man – galimybė sukurti ką nors unikalaus, riboto“, – sako KTU alumnė.
Atsakinga gamyba ir vartojimas – viena iš mados rinkos tendencijų, kuri pasitraukti niekur neketina. Vis daugiau prekės ženklų Lietuvoje ir užsienyje renkasi socialinį atsakingumą, tvarų likučių panaudojimą, o, pasak dizainerės, ateityje tai tik populiarės.
„Mados industrijoje dabar itin daug kalbama apie tvarumą, tačiau dažnai tai – tik reklamos priemonė, vadinama „greenwashing“ (liet. žaliu smegenų plovimu). Daug kalbama ir apie antrų rankų madą, jos perdarymą – šią idėją labai palaikau ir pati praktikuoju. Taip pat vis dar matau daug laisvalaikio drabužių prekės ženklų, kurie kuria vienodus modelius, renkasi vienodas spalvas. Tikriausiai, kad visi atranda savo pirkėją, tačiau vis dar naiviai tikiu, kad unikalumas ir drabužio gamybos meistrystė yra didžiausia vertybė, kuri laikui bėgant vis populiarės“, – teigia R. Kriaučiūnaitė.
