Išmanus miškų sektoriaus valdymas: KTU mokslininkų įgyvendinamas tarptautinis projektas įgalins skaitmenines technologijas

„Šios problemos yra globalios ir reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo bei pastangų siekiant sukurti tvarias miškininkystės praktikas. Skaitmeninės technologijos gali padėti efektyviau valdyti miško išteklius, optimizuoti medienos gamybą, stebėti miškų būklę bei prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių. Platformizacija įgalina efektyvų miško duomenų valdymą, įveiklina planavimo įrankius ir stebėjimo sistemas. Skaitmeniniai žemėlapiai leidžia efektyviai vertinti miškų padėtį, ko pasėkoje tvariau valdomi miško ištekliai“, – sako KTU profesorius.

Pasak jo, projekte aktyviai bendradarbiaujama su užsienio partneriais, keičiamasi patirtimi, Lietuvoje ir kituose Baltijos jūros regionuose numatoma adaptuoti pažangiąją Švedijos ir kitų miško sektoriuje pasižymėjusių regionų patirtį.

Leidžia simuliuoti įvairias situacijas

Jam antrina ir kolega, KTU profesorius Robertas Damaševičius.

„Vystomi meta modeliai miškininkystėje leidžia simuliuoti įvairias situacijas, stebėti miškų kirtimą ir ligų protrūkius, imantis veiksmų ir apsaugant miškus nuo potencialios žalos. Duomenų analizė ir dirbtinis intelektas leidžia suvokti ir tikslingai panaudoti duomenis, įžvelgti tendencijas, atpažinti problemas ir užtikrinti racionalius sprendimus. Bevieliai sensorių tinklai, dronai ir kita įranga gali būti pasitelkta miškų stebėjimui, medienos kirtimo organizavimui, žalos vertinimui.

Metavisatos technologiją tikslinga taikyti ugdant specialistus, informuojant suinteresuotąsias šalis apie miškų būklę, organizuojant rekreaciją. Minėtos skaitmeninės technologijos padeda taupyti laiką ir išteklius bei palengvina miško institucijų darbą“, – sako jis.

Projekte dirbantis KTU profesorius Egidijus Kazanavičius pabrėžia daiktų interneto technologijos taikymo tikslingumą.

„Miškininkai, naudodami jutiklius, gali stebėti miškų būklę. Bevieliai jutiklių tinklai fiksuoja temperatūros, drėgmės, oro kokybės, vėjo greičio ir kitus parametrus. Jutiklių pagalba surinkti duomenys analizuojami ir naudojami miško valdymo sprendimams priimti. Jų pagalba stebimi miško kenkėjai, perspėjama apie ligų protrūkius ar kitų problemų atsiradimą.

Tai leidžia miškininkams greitai reaguoti ir apsaugoti miškus. IoT ir GPS technologijos gali pagelbėti užtikrinant gaisrų ir miško vagysčių prevenciją. Jutiklių sukaupti duomenys gali būti analizuojami ir prieinami mobiliuosiuose įrenginiuose ir interneto svetainėse, kas sukuria sąlygas įvairioms interesų grupėms realiame laike vertinti situacijas ir priimti sprendimus“, – aiškina KTU profesorius.

Gilinasi ir į verslo modelių įveiklinimą

Tyrimuose KTU mokslininkai gilinasi ir į skaitmeninėmis technologijomis grįstų miško sektoriaus verslo modelių įveiklinimą. Siekiama, kad aktyviau kurtųsi skaitmeninių technologijų pagrindu plėtojami miško sektoriaus verslai, miško ir IT technologijų sandūroje plėtotųsi jungtinis miško sektoriaus, medienos pramonės ir IT įmonių klasteris.

KTU docentė Lina Užienė pabrėžia, kad skaitmeninės miškininkystės verslo modeliai gali apimti įvairias technologijas ir strategijas. Jų tarpe miško priežiūros ir stebėjimo platformos, medienos tiekimo grandinių optimizavimo sprendimai, ekosistemos paslaugų modeliai.

Išmanios miškininkystės verslo sprendimai gali būti labai įvairūs priklausomai nuo įmonių ir institucijų tikslų, turimų išteklių ir rinkos poreikių specifikos. Skaitmeninė miškininkystė atveria daug galimybių efektyviai valdyti miško išteklius, gerinti jų naudojimą ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.

Padės spręsti iššūkius

Naujausi KTU mokslininkų tyrimai yra fokusuoti į konceptualų išmanaus miško valdymo technologijų poveikio įvertinimą, skaitmeninę miškininkystės sektoriaus transformaciją, racionalių jos principų atskleidimą bei argumentavimą, dirbtinio intelekto, daiktų interneto, blokų grandinės ir kitų skaitmeninių technologijų bei žinių valdymo sprendimų miško sektoriuje integravimą, išmanios miškininkystės iššūkių ir galimybių atskleidimą.

„Akivaizdu, jog tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje miškininkystės sektorius susiduria su daugybe iššūkių. Jų tarpe miško ligų ir kenkėjų suvaldymas, nelegalus ir neracionalus miškų kirtimas, chaotiškas miško išteklių planavimas, bioįvairovės praradimas, ekologinių miškų parametrų prastėjimas ir gaisrai. Naujausios skaitmeninės technologijos leidžia stebėti miško išteklus realiu laiku, sistemingai vertinti miškų būklės parametrus, modeliuoti alternatyvius scenarijus, vizualiai ir objektyviai vertinti miško situaciją“, – sako KTU docentė.

KTU mokslininkams antrina ir VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Gintautas Mozgeris, teigdamas, kad miškų ekosistemos ir miškininkystė susiduria su iššūkiais, susijusiais su didėjančiu medienos ir bioenergijos naudojimu, neapibrėžtumais, kylančiais dėl klimato kaitos ir žmogaus pastangų ją sušvelninti, sudėtinga pasaulinių rinkų raidos dinamika ir vis didesniu dėmesiu socialinei miškų vertei.

Jo teigimu, efektyviai valdyti tokias daugialypes sistemas galima tik taikant išmaniąsias technologijas, skirtas informacijai apie miško ekosistemose ir aplink jas vykstančius procesus gauti, naudoti, prognozuoti ir užkirsti kelią galimoms rizikoms.

Pasitelkia ir virtualią realybę

Miškai yra svarbūs šiltnamio efektą sukeliančių dujų balanso valdymo prasme. Miškai konservuoja anglį tiek biomasėje, tiek efektyviai vartojamuose nukirsto medžio produktuose, taip prisidėdami prie šiltnamio efekto švelninimo.

Skaitmeninės technologijos daro reikšmingą poveikį net ir antraeilį vaidmenį ekosistemose kuriančiuose kontekstuose, tokiuose kaip rekreacija, miško paveldas ar edukacija. Galimybė jaunajai kartai naviguoti virtualios ar papildytos realybės pasaulyje, susipažįstant su miško išteklių įvairove ir miškų parametrais edukaciniais tikslais, atveria visuomenei visiškai naują miško vaidmens ir sampratos perspektyvą.

Virtualioje realybėje visiškai naujai atsiskleidžia net ir M.K.Čiurlionio „Miškas“, miško iškirtimo problematika, miško plotų praradimas, kiti aplinkosauginiai iššūkiai.

Mokslininkai siekia prisidėti prie Baltijos jūros regiono miško išteklių išsaugojimo, vystyti skaitmeninėmis technologijomis grįstas miško stebėsenos ir valdymo inovacijas, kurti išmanios miškininkystės produktus, efektyvinti institucijų veiklą, atverti galimybes tvariam verslo vertės grandinių valdymui ir paveikiai jaunosios kartos edukacijai.