Jurgita Barynienė. XXI a. kompetencijos: sėkmės formulė pradedantiesiems darbuotojams

Straipsnio pradžioje minimos „XXI amžiaus kompetencijomis“ yra tos, kurios atitinka šio laikmečio poreikius taip pabrėžiant jų išskirtinumą. Ar tai reiškia, kad kompetencijos, kurios buvo reikalingos XX amžiuje jau yra nereikalingos? Jos vis dar reikalingos, tačiau XXI amžiaus specifika tam tikras kompetencijas padaro svarbesnėmis nei kitos. Šiame kontekste universitetams keliamas ambicingas tikslas – parengti absolventus tokiai veiklai, apie kurią dabar net negalvojame ir kurią atlikdami jie naudos tokias technologijas, kurios dar neišrastos.“

Didesnė bendrųjų kompetencijų svarba

Pati ryškiausia kryptis diskusijose apie kompetencijas – bendrųjų kompetencijų reikšmės padidėjimas šiandieninių absolventų kompetencijų rinkinyje. Tai reiškia, jog absolventui svarbu turėti tokių kompetencijų, kurios gali būti panaudojamos įvairiuose kontekstuose ir leistų būsimajam darbuotojui būti lanksčiam ir geriau adaptuotis įvairiose darbo vietose. Išryškėja aiški nuostata – kompetencijų rinkinys vis platėja, apimdamas vis daugiau bendrųjų kompetencijų. Kurios iš jų svarbiausios?

• Mokėjimas mokytis. Atlikti tyrimai rodo, kad šiandieninėje darbo rinkoje darbdaviai ypač vertina mokėjimą mokytis ir nuolatinį tobulėjimą. Garsus amerikiečių futuristas Alvinas Toffleris yra pasakęs, kad XXI-ajame amžiuje neraštingi bus ne tie, kurie nemokės skaityti ar rašyti, o tie, kurie nemokės mokytis, bus nelinkę pamiršti tai, ką mokėjo ir mokytis iš naujo. Reikia sutikti, kad jis buvo teisus. Šio gebėjimo svarbą išryškina šiandieninė greitai besikeičianti aplinka, o nuolatinis mokymasis turi tapti individo vertybine nuostata.
• Atvirumas pokyčiams. Šiandien ypač svarbus darbuotojo atvirumas pokyčiams, pačių pokyčių iniciavimas ir įgyvendinimas bei gebėjimas į juos reaguoti. Tai apima gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir suvokimą apie pokyčių neišvengiamumą.
• Inovatyvumas ir kūrybiškumas. Inovatyvumo kompetencija susijusi su gebėjimais generuoti naujas idėjas, o darbinėje veikloje taikyti naujus darbo metodus. Inovatyvumas susijęs su naujų būdų problemoms spręsti paieškomis ir pozityvia reakcija į naujoves. Tai neatskiriama nuo kūrybiškumo, kuris vis dažniau laikomas ne tik darbuotojo, bet ir visos organizacijos sėkmės pagrindu. Kūrybiški darbuotojai yra kūrybiškos organizacijos pagrindas, o tokios organizacijos greičiau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos ir lengviau konkuruoja su kitomis organizacijomis.
• Kritinis mąstymas ir analitiškumas. Pripažįstama, kad kritinis mąstymas ir analitiškumas tampa fundamentaliu mokymosi programų tikslu. Svarbu gebėti vertinti situaciją, identifikuoti, iškelti ir kūrybingai bei argumentuotai spręsti problemas, prognozuoti. Kritinis mąstymas glaudžiai susijęs su analitiškumu. Pastebėtina, kad kritinis mąstymas yra ypatingai svarbus universitetiniame lavinimosi procese. Gautos žinios yra įvertinamos kritiškai ir taip bandoma eiti pažinimo link. Kritinio mąstymo dėka studentai vertina ir analizuoja gautas žinias ir kuria savo pasaulio matymą.
• Komandinis darbas. Šiandienėse darbo aplinkose tampa svarbu gebėti dirbti tiek nacionalinėse, tiek ir tarptautinėse komandose, o taip pat gebėti dirbti tinkluose. Komandinio darbo svarba išryškėja atvirose inovacijoms tarpdisciplininėse komandose, kurios yra suformuojamos iš įvairiose organizacijose dirbančių profesionalų tam, kad bendradarbiaujant būtų kuriamos naujos žinios. Organizacijų skirtingumas yra laikomas kūrybiškumo pagrindu ir kritiniu sėkmės faktoriumi kuriant inovacijas.
• Tarpkultūriškumas. Šiandien sunku surasti organizaciją veikiančią tik vienos valstybės ribose, todėl tarpkultūriškumo kompetencija įgauna vis svarbesnę reiškę. Išmanyti verslo partnerio, darbo grupės ar kolegos kultūrinius skirtumus svarbu tiek vadybininkui, tiek inžinieriui. Tarpkultūrinės kompetencijos gali būti suvoktos kaip pusiausvyros paieška tarp savo ir kitų poreikių bei interesų, kurie kyla iš skirtingų kultūrinių kontekstų.

Gebėjimas suvokti ir atpažinti emocijas – gero darbuotojo požymis

Moksliniai tyrimai krypsta į dar keletą įdomių kompetencijų. kurios anksčiau nebuvo išryškinamos. Viena iš pastaruoju metu ryškėjančių tyrimų krypčių kompetencijų kontekste – emocinės kompetencijos ir jų valdymas. Šių kompetencijų esmė glūdi gebėjime suvokti ir atpažinti emocijas, kurios yra svarbios dirbant su kitais individais.

Susidomėjimas emocinėmis kompetencijomis pastebėtas suintensyvėjus socialinėms interakcijoms (darbas komandose, darbas su skirtingų sričių specialistais), nes iš esmės, interakcija visada yra susijusi su emocija.

XXI amžiuje svarbu veikti atsakingai

Kitas įdomus laukas – moralinės ir etinės kompetencijos. Šios kompetencijos susijusios su gebėjimu suprasti savo sprendimų pasirinkimą ir veiklą santykyje su kitais. Moralinės kompetencijos yra susijusios su atsakingu veikimu ir atsakingu sprendimų priėmimu, ko dažnai trūksta mūsų šiandieninėje visuomenėje.

Dėl šios priežasties sutariama dėl moralinių kompetencijų ugdymo universitetuose svarbos, akcentuojant vertybinę šių kompetencijų perspektyvą. Svarbu ugdyti absolventą turintį tvirtas vertybines nuostatas, t.y. humanišką, demokratišką, gerbiantį žmogaus teises ir laisves, puoselėjantį kultūrinį palikimą ir identiškumą, remiantį tvarios plėtros nuostatas.

Studijas baigusiesiems labiausiai trūksta gebėjimo priimti sprendimus

Naujausi tyrimai rodo, kad absolventai, turintys aptartas kompetencijas yra ypač patrauklūs darbdaviams, nes pasižymi lankstumu ir adaptyvumu besikeičiančios aplinkos atžvilgiu. Nors darbdaviai pripažįsta specifinių kompetencijų reikšmę, išsakydami savo nuomonę dėl absolventų kompetencijų jie ypač akcentuoja bendrąsias kompetencijas.

2014 m. atliktas MOSTA tyrimas parodė, kad Lietuvos darbdavių nuomone, studijas baigusieji labiausiai stokoja gebėjimų priimti sprendimus (84 proc.), analitinių įgūdžių (77 proc.) ir kūrybiškumo (59 proc.). Šalia bendrųjų kompetencijų, darbdaviai akcentuoja darbuotojų asmenines savybes ir vertybines nuostatas. Tokios tendencijos yra stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

Europos Sąjungos bendroje darbo rinkoje, apimančioje 28 skirtingas intelektualine, kultūrine, socialine, ekonomine patirtimi bei švietimo tradicijomis valstybes, neišvengiamai formuojasi panašios poreikių žmonių išteklių kompetencijoms tendencijos, nes įgyvendinant nevaržomo asmenų judėjimo laisvę, ribos tarp nacionalinių darbo rinkų išnyksta. Tam pagrindą suteikia ir Bolonijos procesas, kurio pagrindu sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė, apjungianti nacionalines aukštojo mokslo sistemas.

Dr. Jurgita Barynienė, bakalauro studijų programos Europos studijos vadovė, Kauno technologijos universiteto SHMMF Europos institutas