Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ pasidžiaugė, jog Lietuvos mokslininkai vis dažniau bendradarbiauja tiek su Lietuvos, tiek su užsienio verslo atstovais, o jų bendri projektai pastebimi visame pasaulyje. Lietuvos inovatyvumas vertinamas kaip vienas sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje. Kauno technologijos universitetą (KTU) K. Šetkus mini kaip vieną aktyviausiai su verslu dirbančių universitetų Lietuvoje.
„Europos Komisijos paskelbtoje Europos inovacijų švieslentėje per metus Lietuva iš 24 vietos pakilo į 16-ąją, – pastebėjo K. Šetkus. – Jei kalbėtume apie kiekybinę išraišką, bendrų verslo ir mokslo projektų bei iniciatyvų užsakymų skaičius yra 2,5 karto didesnis nei ES vidurkis“.
K. Šetkaus teigimu, tai, jog užsienio ir lietuviškos didelės kompanijos pradėjo atsisukti į universitetus, užsakinėti juose įvairius tyrimus rodo, jog mokslu pradedama pasitikėti. 2017 metais MITA sulaukė daugiau nei 600 paraiškų finansavimui gauti, o 300 iš jų buvo finansuoti.
Pasak K. Šetkaus, tyrimai universitetuose atliekami įvairiausiose srityse – medicinos, biotechnologijų, energetikos, informacinių technologijų. Kiekvienas universitetas specializuojasi tam tikroje srityje. KTU K. Šetkaus išskiriamas kaip maisto technologijų srityje daugiausia su verslu dirbantis universitetas.
„Toks proveržis susijęs su tuo, jog universitetuose pradėjo steigtis mokslo ir inovacijų centrai. Jie tarsi tarpininkai, kurie sugeba suvesti tiek verslą, tiek mokslą, išspręsti kylančias problemas, surasti sąlyčio taškus ir pan. Tokie centrai atsirado didžiuosiuose Lietuvos universitetuose, tokiuose kaip KTU, VU, VGTU“, – pastebi K. Šetkus.
Jis išskyrė keturias daugiausiai užsakymų turinčias mokslo ir studijų institucijas – VU, VGTU, KTU ir Fizinių ir technologijos mokslų centrą. „Didžiają mokslo ir verslo projektų dalį pastaruosius du metus vykdo būtent šios keturios institucijos“, – „Ryto garsamas“ tvirtino K. Šetkus.
K. Šetkaus teigimu, 2018 bus įdomūs tuo, jog ryškėja sritys, kurios, nors ir nėra visiškai naujos, pateikia visiškai naujų rezultatų – finansinės technologijos, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas. „Manau, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje tai bus šių technologijų metai“, – neabejoja K. Šatkus.
Jis įsitikinęs, kad mokslas ir verslas vienas be kito jau nebeįsivaizduojami. „Abi pusės turi savo stiprybes – mokslas kuria naujas veiklas, idėjas, bet neturi galimybės jų realizuoti, verslas gali jas realizuoti, bet nekuria tiek naujų veiklų. Jei verslas ir mokslas nebendradarbiaus, gyvensime tarsi XIX amžiuje ir neturėsime tiek naujovių, kurios mus supa“, – įsitikinęs K. Šetkus.