Kaip kurti šiuolaikinę organizaciją, kurioje norisi ne tik dirbti, bet ir augti?

Per pastaruosius dešimtmečius darbo rinka patyrė esminių struktūrinių pokyčių: spartėjanti skaitmenizacija, dirbtinio intelekto integracija, nuotolinio ir hibridinio darbo modelių plėtra bei demografiniai pokyčiai iš esmės perbraižė organizacijų ir darbuotojų santykį. Organizacijos šiandien veikia nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis, kai vienu metu tenka spręsti talentų trūkumo, darbuotojų lūkesčių augimo ir skirtingų kartų bendradarbiavimo klausimus.

Šiame kontekste žmogiškųjų išteklių valdymas iš administracinės funkcijos vis labiau transformuojasi į strateginę organizacijos veiklos sritį, lemiančią jos gebėjimą kurti vertę, prisitaikyti prie pokyčių ir išlaikyti tvarius santykius su žmonėmis.

Kodėl ši knyga atsirado dabar?

„Dabar“ nėra visai tikslus žodis. Ši knyga brendo beveik penkerius metus, o jos idėja – dar ilgiau“, – pasakoja autorė. Rengiant knygą taip pat buvo svarbu į knygos puslapius perkelti ir ilgametę prof. Algimanto Sakalo, savo mokslo darbais reikšmingai prisidėjusio prie šiuolaikinio požiūrio į darbuotojų valdymą ir organizacijų plėtrą Lietuvoje, patirtį bei įžvalgas.

Didžiausi iššūkiai organizacijoms

Knygos autorė įvardija keletą pagrindinių organizacijos iššūkių:

Talentų paradoksas

Vieno iš žinomiausio talentų valdymo srities profesoriaus Akramʼo Al Arissʼo mintis, išsakyta beveik prieš dešimtmetį: „Globaliai – gausa, lokaliai – trūkumas“, šiandien skamba kaip niekad aktualiai. Regis, pasirinkimo daug, bet kai reikia konkretaus žmogaus, jį rasti sunku. Tą patį galėtų pasakyti ir kandidatai: mato daugybę organizacijų, bet retai – sau skirtą darbo pasiūlymą.

Požiūris į žmogų

„Niekas nenori būti valdomas“, – šypsosi autorė. Organizacijose dirba žmonės su savo istorijomis, lūkesčiais ir emocijomis, todėl vien aprašytų procesų neužtenka. Procesai ir žmogiškumas neturi konkuruoti – jie turi veikti kartu.

Kartų įvairovė ir nuotolinis darbas

Keturios kartos vienoje darbovietėje – tai gali būti konfliktų laukas, bet gali būti ir stipri sinergija. Prie to prisideda nuotolinis ir hibridinis darbas. Jauni žmonės, pradėję karjerą per pandemiją, neturi „biuro patirties“. Vyresniems reikia mokytis pasitikėti kitaip. O organizacijoms – pergalvoti darbo modelį, komandos ryšius ir atsakomybės ribas.

Technologijos ir dirbtinis intelektas

Technologijos ir dirbtinis intelektas, palengvinantys procesus, didina efektyvumą, tačiau kartu primena apie žmogiškumo vertę – kuo daugiau procesų automatizuojama, tuo aiškiau matyti, kad organizacijos stiprybė vis tiek yra žmonių gebėjimas kurti ryšį, pasitikėjimą ir prasmę.

„Duomenų turime daugiau nei bet kada. Tačiau atsirinkti, kurie iš jų iš tiesų svarbūs, tampa nauja kompetencija“, – pabrėžia autorė.

Ko tikėtis per artimiausius dešimt metų?

O svarbiausia – autorė linki kantrybės dirbant su žmonėmis ir ragina vengti deklaratyvumo: „Nesakykite, kad mylite žmones, tiesiog gerbkite ir vertinkite juos.“

Plačiau apie tai, kaip kurti organizacijas, kuriose norisi ne tik dirbti, bet ir augti, ketinama diskutuoti Vilniaus knygų mugėje vyksiančiame knygos pristatyme.