Pasak KTU tyrėjų, turinio platformų atsiradimas yra esminis pokytis, padaręs įtaką kino ir televizijos pramonei visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Indijoje šiuo metu veikia daugiau nei 40 turinio platformų, o skaitmeniniam turiniui žiūrėti dažniausiai pasirenkamas išmanusis telefonas. Be to, skaitmeninių platformų turinys ne visada atspindi tikrą visuomenės paveikslą.
„Postfeministiniame kontekste moteris raginama būti verslia asmenybe. Tačiau, turint omenyje sudėtingą Indijos socialinę struktūrą, kai kurioms iš jų tai gali kelti iššūkių“, – sako Dr. Runa Chakraborty Paunksnis, viena iš knygos Gender, Cinema, Streaming Platforms: Shifting Frames in Neoliberal India (liet. Lytis, kinas, turinio platformos: besikeičianti neoliberali Indija), kurią šį pavasarį išleido leidykla „Palgrave Macmillan“, sudarytojų.
Knygoje Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos mokslininkai aptaria neoliberalizmo, postfeminizmo ir skaitmeninės revoliucijos sąsajas su tuo, kaip Indijos kine ir turinio platformose vaizduojamos moterys. Pasak tyrėjų, visi šie reiškiniai yra tarpusavyje tampriai susiję.
Indijoje veikia daugiau nei 40 turinio platformų
Vienas iš teminių knygos ramsčių – turinio platformų atsiradimas ir jų įtaka Indijos socialiniams ir kultūriniams įpročiams.
Knygos sudarytojas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) tyrėjas Dr. Šarūnas Paunksnis teigia, jog XX a. pabaigoje Indijoje įsigalėjęs neoliberalizmas pavertė kultūrą preke. Kai 1991 m. privačiam kapitalui buvo leista įžengti į žiniasklaidos sritį, šioje šalyje smarkiai padaugėjo privačių televizijos kanalų. Per mažiau nei dešimtmetį Indijoje atsirado daugiau nei 300 privačių pramoginių kabelinės televizijos kanalų.