Kodėl milijonai žmonių negali pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis?

„2023 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 224,9 tūkst. asmenų su negalia. Jei skaitmeninės technologijos turi prieinamumo kliūčių, jos užkerta kelią šiems žmonėms siekti išsilavinimo, tobulinti savo įgūdžius, integruotis į darbo rinką ir, svarbiausia, gyventi savarankiškai bei oriai“, – sako Indrė Karlovė, skaitmeninio prieinamumo specialistė.

Agentūros „June / Karlove“ vadovaujančioji įkūrėja pažymi, kad Kauno technologijos universitetas (KTU) įgijo skaitmeninio prieinamumo tyrimo sertifikatą, tapdamas pirmąja ir kol kas vienintele aukštąja mokykla Lietuvoje, kuri kryptingai pradėjo įgyvendinti skaitmeninio prieinamumo principus.

Daugiau nei estetika

I. Karlovė teigia, kad anksčiau skaitmeninės platformos buvo vertinamos pagal estetinį patrauklumą, tačiau šiandien jų pagrindiniai kriterijai – funkcionalumas, prieinamumas ir įtrauktis.

I. Karlovė pažymi, kad skaitmeninis prieinamumas yra naudingas ne tik žmonėms su negalia, bet ir visai bendruomenei – prieinamumo principų laikymasis žymiai pagerina skaitmeninių platformų naudojimo patogumą bei kokybę. Tai leidžia sukurti didelės pridėtinės vertės produktus, kurie išsiskiria aukštu naudotojo patirties (UX) lygiu ir suteikia konkurencinį pranašumą rinkoje.

„Be to, šiandieninių prieinamumo sprendimų svarba – ne tik technologijų vystymuisi, bet ir mūsų gebėjimui ugdyti įvairiapusiškus rytojaus lyderius“, – priduria ji.

Vis dar opi problema

I. Karlovė pasakoja, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, viešojo sektoriaus interneto svetainių ir programėlių skaitmeninis prieinamumas išlieka opi problema.

„Nors 2024 m. matome tam tikrą pažangą, daugelis viešojo sektoriaus skaitmeninių platformų vis dar nėra tinkamai pritaikytos žmonėms su negalia. Dėl to ribojamos jų galimybės pasiekti svarbią informaciją ir naudotis būtinomis paslaugomis“, – akcentuoja ji.

I. Karlovės teigimu, šiuo metu trūksta specialistų, kurie gerai išmanytų skaitmeninio prieinamumo principus. Dėl to tik nedaugelis skaitmeninių sprendimų kūrėjų sugeba užtikrinti aukštos kokybės prieinamumo sprendimus. Be to, atsakingoms valstybinėms institucijoms trūksta išteklių efektyviai šviesti, skatinti ir įgyvendinti ES prieinamumo reikalavimus.

„Skaitmeninis prieinamumas – tai naujų galimybių šaltinis ir vienas pagrindinių skaitmeninių inovacijų variklių. Jis ne tik skatina įtrauktį, bet ir didina produktų konkurencingumą, gerina naudotojų patirtį (UX), plečia verslo augimo galimybes bei atveria naujas rinkas. Tai viena sparčiausiai augančių nišinių verslo sričių“, – pabrėžia specialistė.

Pasak jos, aukštosios mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos gali atlikti itin svarbų vaidmenį šioje ekosistemoje. Rengiant specialistus, turinčius šiuolaikiškų ir darbo rinkoje paklausių žinių, ne tik gerinama rinkoje siūlomų sprendimų kokybė, bet ir suteikiamas konkurencinis pranašumas pačioms mokymo programoms, padedant joms prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių bei iššūkių.

„Švietimo institucijos, kurios pirmosios integruos skaitmeninį prieinamumą į savo mokymo programas, taps pokyčių lyderėmis ir įgis konkurencinį pranašumą. Prieinamumo žinios yra ypač aktualios ir turi platų pritaikymą – nuo technologijų ir verslo iki produktų valdymo, ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) bei daugelio kitų sričių“, – sako ji.

Ne privalumas, o būtinybė

Skaitmeninio prieinamumo integracija švietimo sektoriuje yra svarbi platesnės pokyčių iniciatyvos dalis. KTU, nuosekliai įgyvendindamas prieinamumo principus, aktyviai žengia šiuo keliu, tikėdamas, kad technologijos turi galią kurti įtraukią ir prieinamą švietimo aplinką visiems.

KTU įgytas skaitmeninio prieinamumo tyrimo sertifikatas pažymėtas „Evaluated for EN 301 549 Accessibility Conformance“ ženklu, kuris patvirtina nešališką, išsamų ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį auditą. Visi duomenys apie šį tyrimą registruoti „Prieinamumo registre“, kuris įgalina stebėti pažangą ir užtikrinti nuolatinį tobulėjimą.

KTU Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Danas Viluckas teigia, kad išorinis auditas suteikia universitetui galimybę ne tik objektyviai įvertinti savo pasiekimus, bet ir sustiprinti įsipareigojimą nuosekliai įgyvendinti socialinės atsakomybės bei įtraukties principus.

Pasak D. Vilucko, KTU siekia, kad technologijų ir inovacijų lyderystė atspindėtų vertybes, kuriomis universitetas vadovaujasi: „Skaitmeninis prieinamumas turi tapti neatsiejama universiteto misijos dalimi. KTU akademinė lyderystė IT ir DI srityse leidžia mums būti žingsniu priekyje, tačiau svarbu, kad šis žingsnis būtų prieinamas kiekvienam.“

Anot KTU Interneto svetainės vystymo vadovės Vaivos Šlėderienės, šis sertifikatas pabrėžia, kad KTU aktyviai siekia užtikrinti, jog ne tik studentai ir universiteto bendruomenės nariai, bet ir išoriniai vartotojai, apsilankę interneto svetainėje, galėtų pasiekti ir naudotis skaitmeniniais ištekliais, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių.

„Tai stiprina universiteto įvaizdį, didina jo patrauklumą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu ir padeda KTU tapti įtraukesniu aukštojo mokslo centru“, – pastebi ji.

Švietimo sektoriaus modernizacija

I. Karlovė pasakoja, kad KTU interneto svetainės vertinimą atliko du skaitmeninio prieinamumo specialistai – vienas neregys, o kitas – regintysis. Trečiosios šalies ekspertų atliktas kokybiškas tyrimas užtikrina skaidrumą, profesionalumą ir aukštą analizės bei tolimesnių sprendimų kokybę.

Pasak jos, labai svarbu, kad toks tyrimas būtų atliktas pagal Europos Komisijos patvirtintą prieinamumo standartą – platforma laikoma prieinama tik tada, kai ji atitinka šio standarto techninius reikalavimus.

„Remdamiesi šiuo standartu, užtikriname, kad ištaisius visus trūkumus, svetainė atitiks pagrindinius skaitmeninio prieinamumo reikalavimus ir teisės aktų nuostatas“, – sako I. Karlovė.

Siekdamas šio sertifikato, KTU kartu su „June / Karlove“ agentūros ekspertais atliko išsamią interneto svetainės infrastruktūros analizę, identifikavo prieinamumo spragas ir ėmėsi veiksmų jas pašalinti.

Analizės metu buvo ne tik įvertintas prieinamumo lygis, bet ir pateiktos išsamios klaidų taisymo instrukcijos bei veiksmų planas, kuris palengvina techninių komandų darbą, padeda kurti vidinę žinių bazę ir gerina sprendimų kokybę.

Ji dalijasi, kad KTU tikslas – gauti IDP (angl. Inclusive Design Principles) sertifikatą, kuris reikalauja pašalinti visas prieigos kliūtis ir suteikti nevaržomą prieigą prie svetainės funkcijų bei turinio.

„KTU yra vienas didžiausių ir geriausių universitetų Lietuvoje. Priėmęs sprendimą gerinti skaitmeninį prieinamumą, jis ne tik formuoja universiteto strategiją, bet ir daro didelę įtaką švietimo ekosistemai šalyje“, – teigia I. Karlovė.

Pasak jos, atsakingas nacionalinių teisės aktų įgyvendinimas ir skaitmeninio prieinamumo užtikrinimas padeda KTU gerinti paslaugų kokybę ir pritraukti naujus talentus. Tokiu būdu universitetas aktyviai prisideda prie švietimo sektoriaus modernizavimo ir inovacijų kūrimo, suteikdamas plačias galimybes visiems.