KTU atžalinėms įmonėms – finansinė paskata

KTU atžalinių (angl. k. Spin-off) įmonių kūrėjai sulaukė papildomos motyvacijos – net penkios skirtingų sričių technologijos laimėjo finansinę paramą komercinimo procesui bei jų patekimui į rinką. Tokios paskatos jie sulaukė sėkmingai praėję Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbto konkurso kuriant mokslui imlias įmones, etapus.

Šia priemone siekiama, kad mokslo ir studijų institucijose sukauptos žinios būtų pritaikomos praktikoje, virstų produktais, kuriuos galima parduoti. Tad mokslininkai, studentai ir tyrėjai konkurse buvo kviečiami pateikti aktualų vartotojui inovatyvų produktą, technologiją ar paslaugą ir  parengti komercializacijai skirtą verslo planą.

Kiekvienam konkurso laimėtojų projektui skiriama iki 100 tūkst. eurų. Lėšas bus galima naudoti mokslo institucijose sukurtų naujų produktų vystymui, jų bandymams, demonstravimui, bandomosios partijos gamybai ir naujo produkto įvertinimui.

„Sėkmingas dalyvavimas  šiame konkurse rodo, kad Kauno technologijos universiteto bendruomenė yra stipri, o darbas vyksta tinkama kryptimi. Džiaugiamės, kad mūsų universitete vystoma MTEPI ekosistema, leidžianti atsirasti ir plėtotis inovatyvioms idėjoms. Čia randama sinergija tarp teorinių mokslo žinių ir praktinių sprendimų“, – teigė KTU mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius.

Ant prekystalio – per metus

„Su KTU sukūrėme fotopolimerinę medžiagą, skirtą gaminti antistatinių savybių turinčius gaminius naudojant stereolitografinį 3D spausdinimą. Atlikę pirmuosius bandymus ruošėmės komercializacijai. Sužinojus apie galimybę gauti paramą supratome, kad tokiu būdu į rinką patekti galėtume kur kas greičiau“, – teigė MB „Labsamera“ įkūrėjas Andrius Darulis. Jis tikisi naujojo produkto prekybą pradėti per artimiausius metus.

„Džiugu, kad KTU tyrėjų kuriami technologiniai sprendimai yra pažangūs ir turi didelį komercinį potencialą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ir tai patvirtina puikūs šio MITA kvietimo rezultatai, kai iš 24 bendrai pateiktų paraiškų, penki KTU kurtomis technologijomis pagrįsti projektai gavo finansinę paramą“, – sakė KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) vadovas Mindaugas Bulota.

NIVC veikia užtikrina verslui ir pramonei atvirą prieigą prie KTU siūlomų paslaugų, mokslinio potencialo ir mokslinių tyrimų įrangos.

„Šis centras koordinuoja universiteto žinių ir technologijų diegimą versle ir pramonėje, supažindina su KTU siūlomų paslaugų, mokslinių tyrimų galimybėmis bei konsultuoja inovacijų pritaikymo klausimais. Centre dirba patyrę specialistai, kurie bendrai veiklai padeda sujungti mokslą, technologijas ir verslą. Darbas su įmonėmis nuolat intensyvėja, nes poreikis diegti pažangias technologijas didėja, o bendradarbiavimo su universitetu galimybių yra įvairiausių“, – teigė M. Bulota.

Nanotechnologijų klasterių startas

Užsitikrinusios reikiamą finansavimą, naujas technologijas kuriančios mokslinės grupės jungtis prie atžalinių įmonių skatintų ir žingeidžius studentus. Jie savo žiniomis galėtų prisidėti prie tobulesnio produkto vystymo.

„KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete yra stipri nanotechnologijų, medžiagų mokslo bei fizikos mokykla. Čia vykdomos Fizikos ir Medžiagų inžinerijos doktorantūros studijos, tad yra daug gabių studentų, kuriuos ketiname įtraukti į numatomas bendrovės veiklas. Matydami fotonikos įmonių sėkmę galime sakyti, kad Kaune yra visos prielaidos nanotechnologijų klasterio formavimosi startui“, – ateities vizijomis dalijosi KTU profesorius ir UAB „Nano versa“ steigėjas Tomas Tamulevičius.

Įmonė specializuosis nanometrinių bei mikrometrinių matmenų dalelių savirankos į apibrėžtos geometrijos bei rašto kliūtis taikymuose, kurie aktualūs jutiklių technologijoms, naujos kartos apsaugos nuo padirbinėjimo priemonėms ir nanofotonikos elementams.

Konkurse dalyvauja ir oreivystės sektoriaus mokslininkai, kuriantys patobulinimus orlaiviams, kurie užtikrintų didesnį jų saugumą ateityje.

„Kuriame elektroninį prietaisą, kuris starto metu, kai lėktuvas pradeda judėti kilimo–tūpimo taku, orlaivio pilotui leistų apskaičiuoti, ar užtenka esamos variklių traukos sėkmingam pakilimui tako ribose. Dažniausiai tokie takai būna nevienodų ilgių, o ir variklių charakteristikos skiriasi. Be to, net ir meteorologinės sąlygos daro įtaką įsibėgėjimo distancijos ilgiui, reikalingam lėktuvui atsiplėšti nuo žemės“, – aiškino MB „Inoavia“ direktorius Dovydas Vaškas.

Automatizacija rūšiavime ir gamyboje

Į pergalę konkurse pretenduoja ir technologija, skirta gamybos pramonei. Ja siekiama, kad ateityje prie rūšiavimo prietaisų būtų išvengta fizinio žmogaus kontakto, išskyrus įrenginių užpildymą ir paruoštos  produkcijos iškrovimą. Tokia naujovė leistų eksploatuoti įrenginius be nuolatinės aptarnaujančio personalo priežiūros ir padėtų taupyti tiek darbo laiką, tiek ir su juo susijusius kaštus.

„Sukūrėme du įrenginius. Pirmasis atskirtų plokščius ir pailgus gaminius, kai vienas ar du jo matmenys labai skiriasi nuo likusių. Antrasis rūšiuotų skirtingo dydžio gaminius, kai matmenys yra labai panašūs. Abiejuose prietaisuose pavyko išspręsti rūšiavimo sietų užsikimšimo problemą, kuri yra būdinga daugumai rinkoje esančių panašios paskirties įrenginių“, – savo kūrinį pristatė KTU profesorius, habil. dr. ir MB „Amber Labora“ direktorius Lionginas Paulauskas.

Dar viena su automatizavimo tobulinimu siejama technologija padės išspręsti daugeliui verslų pažįstamą automatizavimo sprendimų trūkumo problemą, ypač jaučiamą serijinėje gamyboje.

„Masinėje gamyboje tokių sprendimų yra, bet jie suprojektuoti tam tikrai konkrečiai funkcijai atlikti, o jų perderinimas yra sudėtingas bei lėtas procesas. Tad siūlome automatizuotą modulinę ruošinių padavimo ir detalių nukrovimo sistemą, skirtą žemos ir vidutinės klasės CNC frezavimo centrams, vykdantiems serijinę gamybą. Šiuo projektu planuojame sukurti tokios sistemos galutinį prototipą ir pagaminti bandomąją partiją, o tada, įdiegus sistemą vartotojo aplinkoje, atlikti galutinį jos vertinimą“, – ateities planus dėstė UAB „Protozauras“ vadovas Naglis Ausmanas.