KTU bibliotekos darbuotojos konferencijoje Briuselyje pristatė mokslo duomenų valdymo modulio rengimo iniciatyvą

Lapkričio 30-gruodžio 1 dienomis Briuselyje (Belgija) vykusioje konferencijoje „Skaitmeninės infrastruktūros mokslui 2017“ (angl. DI4R – Digital Infrastructures for Research) buvo pristatyta Europoje politiniu lygmeniu įgyvendinama globali atvirojo mokslo idėja. Šios idėjos įgyvendinimui Europos komisija inicijavo Europos atvirojo mokslo debesies (angl. OASC – European Open Science Cloud Pilot) programą, kurios tikslas sukurti atvirojo mokslo infrastruktūrą, išplėsti siūlomų paslaugų spektrą, vystyti efektyviai bendradarbiaujantį, atvirąjį mokslą užtikrinančių iniciatyvų tinklą.

Europos atvirojo mokslo debesies programos vykdymo metu siekiama integruoti esamas mokslo duomenų infrastruktūras ir parodyti, kokią naudą aukštasis mokslas ir inovacijų kūrėjai gauna suvienydami pajėgumus ir iniciatyvas.

Konferencijoje dalyvavo bibliotekos direktorė dr. Gintarė Tautkevičienė ir vyresnioji informacijos vadybininkė Rasa Dovidonytė. Jos pristatė mokslo duomenų iniciatyvas Kauno technologijos universitete (angl. On the way towards Research Data Management training at Kaunas University of Technology). Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su nacionaline atvirosios prieigos politika ir nacionaline atvirosios prieigos infrastruktūra Lietuvoje.

Taip pat buvo pristatytas KTU bibliotekoje vykdytas Europos Komisijos finansuotas FOSTER projektas „Promoting Open Science among Young Researchers: Challenges and Opportunities“. Projekto metu suorganizuoti 5 seminarai, kurių metu tarptautiniu mastu pripažinti ekspertai dalinosi savo įžvalgomis apie atvirosios prieigos naudą ir pristatė atvirosios prieigos įgyvendinimo būdus.

Konferencijoje supažindinta ir su KTU tarptautinė vasaros mokykla (angl. KTU International PhD Summer School), kurios metu, KTU Bibliotekos pakviesti, tarptautiniai ekspertai iš DCC (angl. Digital Curation Center) ir EIFL (angl. Electronic Information for Libraries) vedė praktinius mokymus doktorantams apie mokslo duomenų valdymo planų rengimą.

Taip pat pristatytas šiuo metu rengiamas „Mokslo duomenų valdymo“ modulis doktorantūros studijų studentams. Studijuodami šį modulį įvairių mokslo krypčių doktorantūros programų studentai įgis kompetencijas valdyti mokslinių tyrimų duomenis, užtikrinti jų matomumą, prieigą ir pakartotinį panaudojimą, parengti mokslinių tyrimų duomenų valdymo planą ir jį adaptuoti atsižvelgiant į finansuojančių institucijų reikalavimus.

„Skaitmeninės infrastruktūros mokslui 2017“ renginyje dalyvavęs Europos Komisijos atstovas Jean-David Malo akcentavo vieną iš prioritetinių tikslų – siekį lyderiauti superkompiuterių srityje (angl. HPC – Hight Performace Computing). Superkompiuterių ekosistemos sukūrimas yra svarbus tyrėjams, vykdantiems mokslinius tyrimus, kurių rezultatų analizei reikalingi itin galingi superkompiuteriai. Šiam tikslui įgyvendinti didelis dėmesys buvo skiriamas prioritetų išgryninimui, Europos Komisijos programų veiklų koordinavimui, superkompiuterių ekosistemos užtikrinimui, naujų instrumentų diegimui ir glaudžiam Europos Sąjungos šalių ir infrastruktūrų bendradarbiavimui. 2019-2026 m. Europos Komisija superkompiuterių įsigijimui ir sistemų įdiegimui ketina skirti 1 mlrd. eurų.

Itin daug dėmesio sulaukė Acheno technikos universiteto (Vokietija) profesorės Katrin Amunts pranešimas apie didžiųjų duomenų keliamus iššūkius, su kuriais profesorė ir kiti mokslininkai susiduria vykdant projektą, susijusį su žmogaus smegenimis (angl. Human Brain Project). Anot prof. dr. Katrin Amunts, atliekant žmogaus smegenų tyrimus ir siekiant iššifruoti 86 milijardų nervų ląstelių, kurios tarpusavyje suformuoja sudėtingus ryšius, svarbu taikyti naujus tyrimų metodus. Projekto vykdymo metu kuriama europinė infrastruktūra, kuri užtikrina tyrėjų, atstovaujančių skirtingas disciplinas, bendradarbiavimą debesyse. Tyrimų rezultatų analizei pasitelkiant superkompiuterius, atsiveria naujos perspektyvos žmogaus smegenyse vykstančių procesų iššifravimui.

Konferenciją organizavusių iniciatyvų EGI, EUDAT, GEANT, OpenAIRE, PRACE ir RDA Europe atstovai aptarė bendradarbiavimo, kuriant Europos atvirojo mokslo debesį perspektyvas. Buvo aptartos infrastruktūrų, tinklų ir programų susiejimo bei bendradarbiavimo galimybės, vartotojams skirtų mokymų poreikis, klausimai susiję su atvirojo mokslo nuostatomis, procesais, geroji praktika duomenų valdymo srityje. Daug diskusijų sulaukė klausimai dėl priemonių, padedančių pašalinti mokslinius, techninius ir kultūrinius barjerus įgyvendinant atvirojo mokslo iniciatyvas Europoje.