KTU Cheminės technologijos fakulteto studentė Miglė Aurėja Mickonytė šią vasarą leis ne prie jūros, bet… NASA

Miglė maloniai sutiko atsakyti apie tai, kaip ji pateko ir ko tikisi iš dalyvavimo šiame projekte.

Migle, kaip sužinojai apie šį projektą?

Apie konkursą sužinojau iš KTU Studentų informacijos centro atsiųsto laiško – jame buvo surašyta informacija apie  įvairius renginius, seminarus, konkursus ir viename iš punktų buvo paminėtas  MITA kvietimas stažuotei NASA.

Ką teko atlikti norint dalyvauti konkurse?

Turbūt, kaip ir dalyvaujant kiekviename konkurse, reikėjo pildyti begalę dokumentų.

Reikėjo pateikti administracinę atitiktį įrodančius dokumentus: kad esu Lietuvos Respublikos studentė, kad mano studijų rezultatai, studijuojama sritis, anglų kalbos žinios  yra tinkami šiam konkursui, turėjau pateikti mokslo darbuotojo rekomendacinį laišką ir t.t.

Vienas iš svarbiausių atrankos etapų buvo naudos ir kokybės vertinimas, kurio metu komisijai reikėjo pateikti argumentus, kodėl noriu dalyvauti konkurse, kokią pridėtinę vertę mano stažuotės sukurtų mano studijuojamai mokslo sričiai, universitetui, Lietuvos Respublikai.

Ir žinoma, reikėjo dalyvauti motyvaciniame pokalbyje su komisija.

 Sakyk, galbūt Tu esi pirmoji lietuvė laimėjusi tokio pobūdžio NASA projektuose?

MITA pasirašė sutartį su NASA dėl stažuočių 2014 metais, taigi, šia galimybe jau pernai  spėjo pasinaudoti du Lietuvos studentai. Mano žiniomis šiais metais iš KTU atrankose dalyvavo 3 studentai. Aš patekau į vasaros stažuotes, kitas vaikinas į rudens, o apie trečiąjį  kandidatą neturiu žinių.

Dirbti su NASA specialistais – tikrai yra „kažkas tokio“! Kaip Tu pati vertini šį savo laimėjimą?

Man pačiai tai yra labai svarbu. Kai pamačiau kvietimą stažuotėms, supratau, kad patekti ten bus labai sunku, labai bijojau, abejojau savimi, bet labiau už viską – norėjau.

Man tai yra svarbu ne vien karjeros ir žinių prasme, bet ir tuo, kad tai buvo dar vienas žingsnis savęs pažinimo link – kad nors ir kaip abejojau, vis tiek bandžiau, kad ir kokia net sau atrodžiau naivi – vis tiek svajojau.

Ir dar, tokie dalykai labai padeda atsirinkti žmones, kurie yra aplink tave, nes pamatai, kas tau nuoširdžiai nori padėti, stengiasi, tiki tavimi – man labai pasisekė, kad tokių turiu.

Kaip gi jauteis sužinojusi šią naujieną?

Jaučiausi laiminga! Taip pat šiek tiek sutrikusi, nes galutinių atsakymų iš NASA reikėjo laukti beveik tris mėnesius, taigi po šitiek laiko tylos, žinia pasirodė tada, kai visiškai nesitikėjau. Ir dar, jaučiausi vėl savimi – kadangi dabar vėl turiu daugybę reikalų, kuriuos reikia sutvarkyti iki išvykstant. 

Kokie Tavo didžiausi lūkesčiai ir nuogąstavimai?

Stengiuosi niekada nieko iš nieko nesitikėt, nes tada viskas atrodo netikėta ir smagu. O kai prisikuri lūkesčių, tampi jų įkaitas – ieškai to, ką įsivaizdavai, o ne realiai vertini situaciją.

Ko palinkėtum ir ką patartum studentams, kurie nori, tačiau nusigąsta ir atsisako savo troškimų?

Tiesiog norėčiau pasakyt, kad jei ko nors nori, reikia bandyt, kad ir kaip nerealiai tai atrodytų. Nes tik pranokdami patys save, galime tobulėti. Niekam neįdomu, kokią galimybę  turėjai, jeigu ja nepasinaudojai.

Dėkojame Miglei i linkime tiesiog „kosminės“ patirties ir įspūdžių darbo NASa projekte metu!