KTU dėstytojas V. Kederys: „Kai studentas supras, jog mokosi dėl savo ateities, akademinis nesąžiningumas nebebus problema“

V. Kederio nuomone, siekiant kovoti su akademinio nesąžiningumo problema, visų pirma reikia puikiai parengti studijų programas, kad jos būtų nukreiptos į reikiamų kompetencijų suteikimą. Dėstytojai, savo ruožtu, turėtų stengtis motyvuoti ir skatinti studentą mąstyti, domėtis, o ne versti išmokti vadovėlių informaciją mintinai.

„Jei studentas supras, kad viskas, ką išmoks Universitete, ateityje atneš naudą, jis bandys iš studijų proceso pasiimti kuo daugiau ir mintys apie nesąžiningumą turėtų išgaruoti“, – neabejoja V. Kederys.

Svarbus studento ir dėstytojo ryšys

Dėstytojo teigimu, ryšys tarp dėstytojų bei studentų taip pat padeda pasiekti geresnių rezultatų: „Tarpusavio ryšį labiausiai stiprina bendros veiklos, todėl visada skatinu studentus dirbti kartu su dėstytojais įvairiuose projektuose. Tokiu būdu studentai ne tik gerina tarpusavio ryšius, tačiau ir išmoksta dirbti komandoje.“

Pašnekovas pažymi, kad itin svarbu nepamiršti ir metodų, kurie skatintų studentus domėtis dėstomu dalyku. Paskaitų metu V. Kederys stengiasi studentus supažindinti su realiomis, darbo rinkoje sutinkamomis situacijomis.

SHMMF dėstytojas įsitikinęs, jog daug žinių galima įgyti atliekant praktines užduotis, kurios padeda įsisavinti, o kartais ir suteikia noro labiau pasidomėti teorija. Muzikos technologijų, kurias dėsto V. Kederys, studentams skiriamos praktinės užduotys yra būtinos, nes jie privalo nuolat lavinti analitines klausos savybes, kurios yra labai svarbios tolimesnei karjerai.

Vienas lauke – ne karys

V. Kederys, būdamas KTU studentas, aktyviai dalyvavo tuometinio Humanitarinių mokslų fakulteto (dabar – SHMMF) studentų atstovybės „HumSA“ veikloje, kur įgavo daug vertingos patirties: „Šioje organizacijoje išmokau komandinio darbo – supratau, kad lauke vienas – ne karys, todėl vertinau ir vertinu galimybę dirbti bei dalintis patirtimi su kitais.“

„Taip pat dirbau studentų atstovybės kultūros komitete, kur turėjau galimybę daugiau sužinoti apie renginių organizavimo subtilybes. Džiaugiuosi, kad su ten sutiktais žmonėmis iki šiol sieja tiek draugiški, tiek dalykiniai santykiai“, – kalbėjo V. Kederys.

Tai, jog nepamiršo dar studijų metais įgytų organizacinių gebėjimų, KTU dėstytojas įrodė šią žiemą suorganizavęs masinį, analogų Lietuvoje iki šiol neturėjusį renginį – „Čiuožyklą ant Lampėdžio“. Pašnekovas džiaugiasi, kad jo idėja visuomenės buvo sutikta itin palankiai, o panašūs renginiai vėliau buvo suorganizuoti ir kituose Lietuvos miestuose. Už šią iniciatyvą V. Kederiui buvo įteiktas Kauno miesto mero apdovanojimas – „Gerumo kristalas“.

Pasibaigus šiai akcijai, V. Kederiui kilo nauja idėja, kuri greičiausiai bus įgyvendinta ten pat, Lampėdžiuose. Anot jo, naujasis projektas yra itin sudėtingas technologiškai, todėl darbai suplanuoti ir pradedami jau dabar. Pašnekovas atskleidė, kad naujasis projektas bus įgyvendintas vasarą ir turėtų nustebinti ne vieną, nes nieko panašaus Lietuvoje dar nėra buvę.