Nuo vaikystės japoną Yusuke Ishii lydėjusi muzikinė patirtis gimtojoje šalyje, mokslai Prancūzijoje ir Vokietijoje bei skirtingų muzikos kultūrų pažinimas paskatino ir toliau plėsti akiratį. Netikėtai susidomėjęs lietuvių klasikinės muzikos tradicija ir kompozitoriais, Y. Ishii šiuo metu ne tik gyvena Lietuvoje, bet ir studijuoja menotyrą Kauno technologijos universitete (KTU).
Doktorantūrą studijuojantis Yusuke Ishii, kurį su Lietuva supažindino Baltijos šalimis besidominti sesuo, savo disertacijoje tyrinėja lietuvių išeivijos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) muzikinę kultūrą bei modernizmo raidą.
Muzikologas tikisi, kad šis darbas pasitarnaus šalies kultūros suvokimui, tačiau neslepia, jog savo darbo vertę jam įvertinti yra pakankamai sunku, ypač trumpalaikėje perspektyvoje: „Gal tai žmonijos dalia, bet kartais mes linkę galvoti apie savo kuriamą vertę tik artimo laiko kontekste“.
Jo manymu, nereikia pamiršti, jog kai kurie vykdomi ir kuriami darbai bus aktualūs ir prasmingi tik po daugelio metų.
Įsitikinęs, jog muzika neperduoda asmeninių emocijų
Įvairių patirčių muzikos pasaulyje turintis KTU doktorantas atvirauja, jog artimiausia ir labiausiai patinkanti veikla šioje meno šakoje – kitų profesionalų sukurtų kūrinių atlikimas. Y. Ishii teigia, jog nesijaučia nei kūrėju, nei mokslininku, todėl tokia saviraiškos forma jam priimtiniausia.
„Atliekant muziką gali visiškai atitrūkti ir nuo žodžių pasaulio, kuriuo iš esmės remiasi mokslas, ir nuo emocinio pasaulio, su kuriuo susiduriame kasdienybėje“, – prideda Yusuke.
Muzikologas taip pat pamini turintis nuomonę, kuriai daug kas muzikos pasaulyje prieštarautų.
„Iš savo patirties galiu teigti, kad per muziką neperteiksi asmeninių emocijų, nes jos nuolat kinta“, – sako jis.
Iš Japonijos atvykusio profesionalo manymu, muzikos klausytojai jaučia ir priima visai ką kita nei tikisi kompozitorius. Be to, net ir jausmai, kylantys klausantis muzikos pirmą ir antrą kartus, visiškai skiriasi.
Ypatingai gerai suprasdamas Rytų Azijos kultūrą bei pakankamai susipažinęs su Europos šalių požiūriu į klasikinę muziką, Yusuke patvirtina, kad skirtingose šalyse šio žanro muzikos vertinimas yra nevienodas.
„Kai buvau Prancūzijoje ar Vokietijoje aiškiai jautėsi, kad tokiame klasikinės muzikos lopšyje muzika yra prigijusi visuomenėje ir tapusi jos dalimi, tuo tarpu Japonijoje – tokia muzika tebeveikia kaip švietimo sistemos įrankis.
Jūsų šalyje žmonės daugiau dėmesio skiria muzikos kontekstams negu pačiai muzikai. Atlikėjai taip pat linkę daugiau pasakoti žodžiais negu kad kalba pati muzika“, – svarsto muzikologas.
Stebisi lietuvių požiūriu į lietuviškai kalbančius kitataučius
Yusuke atvirauja, kad dar būdamas Japonijoje ir nusprendęs mokslus tęsti Lietuvoje, jis nežinojo, jog visi jį dominantys kompozitoriai emigravo į JAV.
