Gyvenusi Taivane, o šiuo metu Suomijoje besistažuojanti kaunietė Zita Markevičiūtė atvira: nors Lietuva juda į priekį tvarumo srityje, dar tikrai turime kur pasistengti. Pasak jos, būtina ne tik vartotojų edukacija ir jų sąmoningumo didinimas, bet ir infrastruktūros bei paslaugų užtikrinimas – tai leistų sparčiau judėti tvarumo link.
Muzika prieš šiukšlių surinkimą ir pirmoji oro uoste įrengta dėvėtų daiktų parduotuvė
Z. Markevičiūtė Taivane ir Suomijoje lankėsi ne turistiniais tikslais – pagal „Erasmus+“ programą ten ji vyko studijuoti ir semtis patirties, nes šiuo metu studijuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos doktorantūroje. Ji pastebi, kad abi šios šalys, nors ir labai skirtingos, pažengusios tvarumo srityje, tad buvo ko pasimokyti.
Tai, kad tuoj bus renkamos atliekos nesunku suprasti ir pamačius gatvėse išsirikiavusius žmones bei daugybę atskiruose maišuose surūšiuotų atliekų (stiklo, popieriaus, kartono, metalo, plastiko, maisto, bendrųjų buitinių atliekų).
„Suomijoje apskritai žmonės yra labai ramaus, sąmoningo būdo, turi stiprų ryšį su gamta, todėl, mano nuomone, jie yra ženkliai saikingesni vartotojai. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – dėvėtų daiktų parduotuvės, kurios yra steigiamos ne dėl to, kad žmonės negali sau leisti įsigyti naujų daiktų, bet todėl, kad taip yra skatinamas pakartotinis panaudojimas. Helsinkyje neužilgo turėtų būti atidaryta ir pirmoji pasaulyje oro uoste veikianti dėvėtų daiktų parduotuvė“, – sako Zita.
Pamoka lietuviams: mažiau pirkti, ilgiau naudoti ir dalintis
Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą infrastruktūrą ir paslaugas. Turiu omenyje remonto paslaugas, dalijimo platformas ir tokius bazinius dalykus, kaip atskirų atliekų surinkimo galimybės užtikrinimas“, – teigia Z. Markevičiūtė.
Kuria inovatyvią savaime suyrančią popieriaus plaušo pakuotę
KTU doktorantės bakalauro ir magistro kryptis buvo visai kita – politologija ir tarptautinė politika. Tačiau dirbdama rinkodaros ir prekinių ženklų vystymo srityse, kuriose tvarumas ir žiedinė ekonomika ypač pastaraisiais metais pasidarė labai aktuali ir svarbi tema, Zita, siekdama kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, taip pat susidomėjo šia sritimi.
Doktorantūros studijų metu ji atlieka įvairius tyrimus, siekia sukurti žiedinės ekonomikos principais paremtą inovatyvią savaime suyrančią popieriaus plaušo pakuotę su biologiškai aktyviais, irimą skatinančiais priedais.
Jos teigimu, galimybė keliauti, bendrauti ir dirbti su užsienio šalimis – vienas iš į priekį vedančių veiksnių. Todėl Zita itin vertina tai, kad doktorantūros studijų metu „Erasmus+“ programa suteikia puikias stažuočių galimybes užsienyje.
Savo profesinėje veikloje Zita pakankamai daug dirba su užsienio įmonėmis, kurios pasižymi aukštais verslo vystymo standartais, darbo etika, dideliu produktyvumu ir tuo pačiu kokybiška bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra – visus šiuos dalykus ji itin vertina ir stengiasi taikyti sau.
„Analogiškai yra ir su pastarųjų metų doktorantūros stažuočių patirtimi – vienareikšmiškai unikali galimybė pažinti šalį, jos kultūrą, žmones. Su visais trūkumais ir privalumais. Nors Taivanas ir Suomija yra labai skirtingos kultūros, bet bendras bruožas, žiūrint mano akimis, yra didelė pagarba žmogui, ramesnis, bet dėl to nė kiek ne mažiau produktyvus darbo tempas. Kultūrinę pagarbą ir darbo discipliną, matyt, ir išskirčiau kaip esminius geruosius pavyzdžius“, – tikina KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė Z. Markevičiūtė.
