Pereiti prie turinio

KTU doktorantė apie skaitmenines dalijimosi platformas – vartotojai tampa kūrėjais

Svarbiausios | 2024-11-29

Statistika rodo, kad pajamos, gaunamos vartotojams naudojantis „Vinted“, „Uber“, „Airbnb“ ir panašiomis paslaugų ir daiktų dalijimosi platformomis, pasaulyje sudaro apie 137 mlrd. eurų. Vartotojų įsitraukimas į jų veiklą tampa vienu iš būdų mažinti perteklinį vartojimą ir saugoti aplinką. Deja, vis dar nemažai vartotojų prie šių platformų jungiasi pasyviai, o kokie veiksniai galėtų paskatinti juos tapti aktyvesniais – mokslas dar neatsakė.

Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentės, Elgsenos tyrimų laboratorijos „Neuro LAB“ vadovės dr. Agnės Gadeikienės, kai vartotojai tampa kūrėjais skaitmeninėse dalijimosi platformose, jie jaučiasi atsakingi už rezultatą, todėl stiprėja jų emocinis ryšys su prekių ženklu ir platforma.

„Verslui vertės bendrakūros skatinimas suteikia galimybę geriau ir greičiau suprasti vartotojų poreikius bei sparčiai reaguoti į jų pokyčius. Tai padeda kurti tvirtus, ilgalaikius santykius su vartotojais, prisitaikyti prie rinkos tendencijų ir užtikrinti tvarią veiklą bei ilgalaikę sėkmę“, – pastebi doc. dr. A. Gadeikienė.

Dalydamiesi kuriame geresnį pasaulį ne tik sau

Agnė Gadeikienė
Agnė Gadeikienė

KTU EVF ketvirto vadybos doktorantūros kurso doktorantė Asta Švarcaitė, tyrinėjanti veiksnius, skatinančius vartotojus įsitraukti į vertės bendrakūros elgseną bei galimus šios elgsenos rezultatus, sako, kad vis svarbesnį vaidmenį šiame procese atlieka tvarumas.

„Šiandieninėje dinamiškoje aplinkoje vis svarbesnis tampa į vartotoją orientuotas požiūris, įtraukiantis vartotojus į vertės kūrimo ekosistemą, kuri neapsiriboja tradicine vertės mainų sąvoka. O didėjantis visuomenės susidomėjimas klimato kaitos problemomis, aplinkosauginis sąmoningumas daro įtaką žmonių elgsenos pokyčiams, todėl tampa svarbu ištirti vertės bendrakūros elgsenos vaidmenį tvarumo plėtrai“, – teigia A. Švarcaitė.

Skaitmeninės dalijimosi platformos veikia kaip tarpininkai tarp vartotojų – vieni  siūlo savo paslaugas ar prekes, kiti jas įsigyja ir taip pat gali parduoti savo. Jos, sudarydamos sąlygas keistis nebenaudojamais daiktais ar efektyviau naudoti esamus išteklius kaip pavyzdžiui automobilį ar nekilnojamąjį turtą, prisideda prie perteklinio vartojimo mažinimo.

„Tokia veikla skatina ne tik sąmoningumą tvarumo klausimais. Įgūdžiai dalijantis ima plėstis ir į kitas sritis, tokias kaip maisto vartojimas ir švaistymo mažinimas ar energijos išteklių naudojimo efektyvumas“, – priduria doc. dr. A. Gadeikienė.

Asta Švarcaitė
Asta Švarcaitė

Pasak mokslininkių, įmonės pačios turėtų būti suinteresuotos šviesti vartotojus tvarumo bei aplinkosaugos klausimais. A. Švarcaitės teigimu, svarbu, kad tiek vartotojas tiek įmonė bendradarbiautų, siekiant aplinkos tausojimo, o tam gali pagelbėti įvairios bendrakūrą skatinančios priemonės

„Pasirinkdami dalintis ir bendradarbiauti kuriame geresnį pasaulį ne tik sau, bet ir ateities kartoms. Viskas prasideda nuo mažų žingsnių, kuriuos galime padaryti jau šiandien“, – pastebi KTU doktorantė.

Doktorantūros studijos – kaip reikšmingas karjeros pokytis

KTU doktorantė džiaugiasi studijų suteiktomis galimybėmis. Jos pavyzdys taip pat įrodo, kad studijuoti – niekada ne vėlu, nes stoti į doktorantūrą ji apsisprendė praėjus daugiau nei dešimtmečiui po to, kai atsiėmė magistro diplomą.

„Tuo metu galvojau apie du kelius – rinktis akademinį kelią arba išbandyti save privačiame sektoriuje. Universitete jau dirbau, tad susimąsčiusi apie akademinės bendruomenės kuriamą vertę ir savo asmenines savybes nusprendžiau pabandyti eiti akademiniu keliu. Žinoma, pokyčiai visada kelia baimę, bet kartu atveria plačias galimybes augti“, – teigia ji.

A. Švarcaitė skaitmeninių dalijimosi platformų bendrakūros procesą nagrinėja ne tik doktorantūros studijose Lietuvoje, bet ir besistažuodama Kopenhagoje, kurioje praleido net tris mėnesius. Ji lankėsi Kopenhagos verslo mokykloje (angl. Copenhagen Business School, CBS).

„A. Švarcaitė, būdama ypač aktyvi, žingeidi ir iniciatyvi, studijuodama doktorantūroje, siekia išnaudoti visas šių studijų naudas. Jos dienotvarkė tradiciškai yra labai gerai suplanuota ir pilna tiek su tiesioginiu darbu, tiek su projektinėmis veiklomis ir doktorantūros studijomis susijusių iššūkių“, – teigia mokslinė vadovė A. Gadeikienė.

Šiuo metu Asta ne tik dirba administracinį darbą KTU, studijuoja doktorantūroje, bet ir prisideda prie dviejų mokslo projektų – TiFEC ir CIRCLE – veiklų įgyvendinimo (nuo 2025 m. įsitrauks į EKORA projekto komandos vykdomus tyrimus), yra elgsenos tyrimų laboratorijos „Neuro LAB“ komandos nare. KTU doktorantė mano, kad doktorantūros studijos yra puiki proga tyrinėti svarbius mokslinius reiškinius. Be to, universiteto suteikiama galimybė stažuotis užsienio valstybėse praplečia suvokimą apie supantį pasaulį.

„Tai – puiki galimybė pamatyti įvairias studijų aplinkas, patobulinti savo profesinius bei asmeninius įgūdžius, pajausti skirtingas kultūras bei užsikrėsti noru keliauti. Iš pradžių turėjau daug abejonių, ar vykti tokiam ilgam laikotarpiui, kaip visas veiklas pavyks suderinti su tiesioginiu darbu, tačiau noras patirti buvo didesnis, o gautas palaikymas iš kolegų paskatino pabandyti“, – pasakoja A. Švarcaitė.

Asta Švarcaitė
Asta Švarcaitė

Doktorantūros studijos ir ilgalaikė stažuotė prestižinėje verslo mokykloje Kopenhagoje A. Švarcaitei leido labiau susitelkti ties savo disertaciniais tyrimais, dalintis savo tyrimų rezultatais ir gauti vertingų įžvalgų iš sutiktų kolegų.

„Džiaugiuosi pasirinkusi studijas, kurios atvėrė tiek daug galimybių, drauge ir iššūkių, kuriuos įveikusi galiu džiaugtis  mokslinės kūrybos rezultatais“, – sako A. Švarcaitė.