KTU ekonomistas: ar Lietuva brangi šalis?

Ar Lietuvoje gyventi brangu? Iš pirmo žvilgsnio statistika rodo, kad mūsų šalis tebėra pigesnė už daugumą Europos Sąjungos valstybių – bendras vartojimo kainų lygis išlieka žemesnis už vidurkį. Tačiau įsigilinus matyti kita pusė: kai kurios prekės Lietuvoje kainuoja panašiai ar net daugiau nei Vakarų Europoje, o atlyginimai – kelis kartus mažesni.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius teigia, kad pagal bendrą vartojimo kainų lygį (PLI) Lietuva Europos Sąjungos (ES) mastu yra pigesnė už vidurkį. 2023 m. šis rodiklis Lietuvoje siekė apie 82 proc. ES vidurkio – mažiausiai tarp Baltijos šalių (Latvijoje – apie 87 proc., Estijoje – apie 98 proc.).

2024 m. naujausia Eurostato apžvalga patvirtina tą patį: pagal namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų (HFCE) kainų lygius Lietuva pasiekė 81,6 (ES = 100), t. y. kainos buvo apie 18 proc. mažesnės nei ES vidurkis. Palyginimui, Latvijoje šis rodiklis siekė 81,8, Estijoje – 100,0, o Vokietijoje – 108,6.

Pigumas Lietuvoje – selektyvus

KTU ekonomistas pažymi, kad pagal atskiras prekių ir paslaugų grupes Lietuva kai kur patenka tarp pigiausių ES valstybių. Pavyzdžiui, 2024 m. buitinės technikos kainų lygis siekė vos 87,5 – tai vienas žemiausių rodiklių visoje Sąjungoje. Energijos kainų lygis sudarė tik 72,9, kai tam tikrose Vakarų Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, jis siekė net 122,1.

„Tačiau ne visose grupėse Lietuva išlaiko šį pranašumą. Vartotojų elektronika čia nėra pigi – kainų lygis siekia apie 102,5, t. y. aukštesnis nei ES vidurkis ir net didesnis nei Vokietijoje (97,2)“, – pastebi E. Stankevičius.

Lietuvoje alkoholinių gėrimų ir tabako kainos kiek žemesnės už ES vidurkį (97), o Lenkijoje – dar pigesnės (83), daugiausia dėl mažesnių akcizų. Estijoje jos siekia 105, viršydamos vidurkį. Tai viena iš prekių grupių, kur kainų skirtumai tarp ES šalių didžiausi – Airijoje ir Suomijoje kainos dvigubai aukštesnės nei vidurkis, o pigiausia – Balkanuose.

„Drabužiai ir avalynė Lietuvoje kainuoja daugiau – drabužiai apie 5 proc., o avalynė net 10 proc. Estijoje šios prekės dar brangesnės, tuo tarpu Lenkijoje ir Vokietijoje jų kainos išlieka artimos ES vidurkiui“, – pažymi E. Stankevičius.

Anot KTU ekonomisto, Estijos kainų lygis artimesnis Skandinavijos šalių nei kitų Baltijos kaimynių rodikliams. Tai atsispindi aukštesnėse kainose daugelyje kategorijų – Estija dažnai lenkia ne tik Lietuvą, bet ir Vokietiją.

„Baltijos šalys išlieka pigesnės už Vokietiją pagal daugelį paslaugų ir vietinę produkciją, tačiau tam tikros standartizuotos vartojimo prekės čia kainuoja panašiai ar net brangiau“, – sako jis.

Brangu tai, ką perkame kasdien

2024 m. Eurostato duomenimis, Lietuva ir Vokietija pagal maisto kainų lygį yra gana arti: Lietuvoje jis siekia 99,4, Vokietijoje – 100,9. Nors skirtumas nedidelis, Lietuva praranda pigios šalies įvaizdį ir pagal šį rodiklį artėja prie turtingesnių Vakarų Europos valstybių.

„Tačiau atskirose produktų kategorijose skirtumai yra kur kas ryškesni. Mėsa ir žuvis Lietuvoje kainuoja pigiau nei Vokietijoje, o pieno produktai – priešingai – čia brangesni. Pavyzdžiui, mėsos kainų indeksas Lietuvoje siekia 80,3, Vokietijoje – 112,3. Žuvies kainos Lietuvoje sudaro 90,2, Vokietijoje – 100,3. Tuo tarpu pieno, sūrio ir kiaušinių indeksas Lietuvoje yra 113,9, o Vokietijoje – 97,1. Duonos ir grūdų gaminių kainos abiejose šalyse beveik sutampa – 104,9 Lietuvoje ir 105,7 Vokietijoje“, – teigia KTU ekonomistas.

Lyginant Lietuvą su Lenkija ir Estija, bendras vaizdas dar įvairesnis. Mažiausios bendro maisto krepšelio kainos fiksuojamos Lenkijoje – 85,6, tai yra žemiau ES vidurkio. Lietuvoje šis rodiklis siekia 99,4, Vokietijoje – 100,9, o Estijoje – 105,3, kas yra aukščiausias rezultatas tarp lyginamų šalių.

„Detaliau pažvelgus matyti, kad duonos ir grūdų gaminių kainos (PLI) tarp šių keturių šalių aukščiausios Vokietijoje (105,7), panašios Lietuvoje (104,9), kiek žemesnės Estijoje (101,8), o Lenkijoje – gerokai mažesnės (69,4). Mėsos produktai brangiausi Vokietijoje (112,3), po jos rikiuojasi Estija (95,4) ir Lietuva (80,3), o Lenkijoje šios kategorijos rodiklis siekia 77,4. Pieno, sūrio ir kiaušinių kainos aukščiausios Lietuvoje (113,9) ir Estijoje (113,1), santykinai žemos Vokietijoje (97,1), o pigiausia ši kategorija išlieka Lenkijoje (89,9)“, – pasakoja jis.

„Lietuva apskritai nelaikytina brangia šalimi ES mastu, tačiau atskirose kategorijose skirtumai ryškūs. Lietuvoje brangu ne viskas, bet brangu tai, ką perkame kasdien – todėl tai ir jaučiama labiausiai. Skaičiai rodo viena, piniginė – kita: net jei kai kurios prekės Lietuvoje pigesnės, brangesni pieno ir grūdų produktai – tai, ką perkame kasdien, – sukuria nuolatinį brangumo jausmą. Todėl kainų lygis labiausiai juntamas ne pagal vieną indeksą, o pagal tai, ką kas savaitę dedame į šaldytuvą“, – pastebi E. Stankevičius.

Brangi ne dėl kainų, o dėl mažų pajamų

KTU ekonomisto teigimu, kainų skirtumai ES erdvėje ne visada tiesiogiai atspindi ekonomikos dydį ar gyventojų pajamas – šalyse, kuriose gyventojai uždirba mažiau, kai kurios prekės gali kainuoti tiek pat arba net daugiau nei valstybėse, pasižyminčiose aukštesniais atlyginimais.

„2024 m. duomenimis, vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Vokietijoje siekė apie 3300 eurų per mėnesį, o Lietuvoje – apie 1450 eurų. Tai reiškia, kad lietuvio pajamos sudaro mažiau nei pusę vokiečio atlyginimo, nors kai kuriose prekių grupėse – pavyzdžiui, avalynės ar drabužių – kainos Lietuvoje jau panašios ar net didesnės. Kitaip tariant, mokame tiek pat, bet ši suma sudaro žymiai didesnę dalį šeimos biudžeto“, – pažymi jis.

Maisto išlaidos šį skirtumą išryškina dar aiškiau. Lietuvoje vienam gyventojui maistui per mėnesį tenka apie 215 eurų – tai sudaro 15 proc. vidutinės algos į rankas. Vokietijoje krepšelis didesnis – apie 250 eurų, tačiau jo dalis atlyginime tesiekia vos 7,7 proc. Panaši tendencija matyti ir kitose šalyse: Lenkijoje maistui tenka 10,2 proc. pajamų, Latvijoje – 14,7 proc., Estijoje – 13,2 proc. Tad nors absoliuti suma Lietuvoje mažesnė, gyventojai čia priversti skirti gerokai didesnę savo pajamų dalį būtiniausiems produktams.

„Lietuva vis dar atrodo pigi šalis vakarų turistui – nominalus kainų lygis čia žemesnis nei Vakaruose. Tačiau vietiniams gyventojams vaizdas kitoks: atlyginimai daugiau nei du kartus mažesni nei Vokietijoje, todėl kai kurios prekės ir paslaugos tampa santykinai brangesnės. Lietuvos pigumas yra reliatyvus – bendras vartojimo krepšelis, ypač paslaugos ir būstas, iš tiesų kainuoja mažiau, tačiau daugelio standartinių prekių kainos jau priartėjusios prie ES ar Vakarų Europos vidurkio. Todėl Lietuva atrodo brangi ne dėl pačių kainų, o dėl santykinai mažų pajamų“, – sako E. Stankevičius.

Vis dėlto, pasak KTU ekonomisto, ši disproporcija palaipsniui mažėja. Pastaraisiais dešimtmečiais ES stebimas kainų lygio ir pajamų suartėjimas, augant Rytų Europos ekonomikoms. 2024 m. duomenys rodo, kad Estija jau pasiekė ES vidurkį, o Lietuva ir Latvija sparčiai artėja prie jo. Tai reiškia, kad ilgainiui Baltijos šalyse gyventojų perkamoji galia stiprės, nors šiandien daugelis vis dar jaučia, jog europietiškos kainos neatitinka vietinių pajamų.