KTU ekonomistės: Lietuvos suminis inovacijų indeksas augo sparčiausiai Baltijos šalyse

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vaida Pilinkienė ir doktorantė Raminta Benetytė

Visuomenė gali judėti į priekį tik taip sparčiai, kaip juda naujovės. Inovacijos gali užtikrinti ilgalaikį klestėjimą, jei valstybė geba maksimaliai išnaudoti savo žmonių žinias, verslumą ir produktyvumą. Būtent todėl kiekvienais metais Europos Komisija kartu su Mastrichto Ekonomikos ir socialinių tyrimų institutu inovacijoms ir technologijoms (MERIT), pristato apskaičiuotą Suminį Inovacijų Indeksą (SII).

Jis paskaičiuojamas kiekvienai Europos Sąjungos (ES) valstybei, išvedamas vidurkį ir, be abejo, valstybės lyginamos tarpusavyje.

Valstybės yra suskirstomos į keturias pagrindines grupes: inovacijų lyderiai, stiprūs novatoriai, nuosaikūs novatoriai ir kuklūs novatoriai.

Lietuva – nuosaikių inovatorių grupėje

Inovacijų našumas yra vertinamas pagal keturias pagrindines dimensijas: inovacijų sistemos sąlygas, investicijas į naujoves, inovacijų veiklą ir jų poveikį valstybės gerovei, kurios skaidomos į smulkesnius rodiklius, o šie – į sub-rodiklius.

Inovacijų sistemos sąlygos apima žmogiškųjų išteklių, patrauklios tyrimų sistemos ir inovacijoms palankios aplinkos vertinimą. Investicijos į naujoves analizuojamos pagal finansus ir paramą inovatyviems, aukštą pridėtinę vertę galintiems kurti verslams, įmonių investicijų į naujoves apimtis. Inovacijų veikla apima novatoriškų įmonių vertinimą, bendradarbiavimą, sukuriamą intelektinį turtą. Inovacinės veiklos poveikis tiriamas per užimtumo ir prekybos prizmę.

Naujausiais birželio mėn. duomenis, kuriuos skelbia „Bloomberg PRO“ (KTU EVF fakulteto Bloomberg Laboratorija), Lietuva kaip ir praėjusiais metais liko nuosaikių novatorių grupėje. Ši grupė yra didžiausia ir be Lietuvos ją sudaro Latvija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Slovėnija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Malta. Visų šių valstybių inovacijų lygis pagal SII yra mažesnis negu ES vidurkis ir novacijų našumas siekia nuo 50 proc. iki 90 proc. ES vidurkio.

Estai pasivijo vokiečius

Įdomu tai, jog daugelį metų kaimyninė Estija kartu su kitomis Baltijos šalimis buvusi nuosaikių novatorių grupėje, užtikrintai dominavo jau kaip inovacijų lyderė ne su artimiausiomis kaimynėmis, bet su tokiomis šalimis kaip Vokietija, Prancūzija, Belgija, Austrija, Portugalija bei Airija, kurių inovacijų našumas siekia 90-120 proc. ES vidurkio.

Šios valstybės turi išvystę pakankamai aukštą inovacijų lygį, tačiau prie inovacijų lyderių dar kol kas nepriskirtos. Ir, be abejo, inovacijų lyderėmis neabejotinai liko Švedija, Suomija, Danija ir Nyderlandai, kurių inovacijų našumas viršija ES vidurkį daugiau nei 20 proc.

Ir tik Bulgarija bei Rumunija priskirta kuklių novatorių grupei, kurių inovacijų našumas nesiekia 50 proc. ES vidurkio, ir kurioms reikia stipriai tobulėti, siekiant prisivyti kitas šalis.

Taipogi nepaisant to, kad Baltijos šalių regione Lietuvos suminis inovacijų indeksas augo sparčiausiai (6 proc. p.) nuo 80,8 iki 85,6, neabejotina lydere šiame trejetuke liko Estija – pagerinusi naujovių lygių 2 proc. p. nuo 104,3 iki 106,3 lyginant duomenis su praėjusiais metais (žr. 1 pav.).

Įdomu tai, kad nors Latvija 3 proc. p. pagerino savo inovacijų našumą, tačiau vis dar ženkliai nusileido Lietuvai (SII 2020 m. 67,7). Įdomu ir tai, kad nagrinėjant inovacijų našumo sudedamąsias dalis Baltijos šalyse Estija ne visose srityse yra lyderė.

Analizuojant inovacijų patrauklumo aplinką per naujovių ryšių skvarbos ir orientuoto verslumo rodiklius, vienareikšmiškai iš Baltijos šalių išsiskiria Lietuva, kurios rodiklis 36 proc. p. viršija Estijos rodiklį ir 8 proc. p. visą ES vidurkį.

Daugiausiai inovatorių – Lietuvoje

Verta pastebėti ir tai, jog Lietuva absoliuti lyderė Baltijos šalyse yra pagal inovatorius (t.y. įmones, kurios turi produktų, procesų, rinkodaros ar organizacines naujoves) – beveik tris kartus viršija Latvijos situaciją.

Džiugu ir tai, jog Lietuva pagal žmogiškuosius išteklius inovacinėje veikloje ir bendradarbiavimą inovacijų srityje gerokai lenkia ES vidurkį ir tai suteikia vilties, jog Lietuva gali tapti stipri novatorė jau artimiausiose ateityje. Visgi, pagal finansus ir paramą inovacinei veiklai lyderė yra Latvija, kurios rodiklis viršija ES vidurkį 10 proc. p., kai tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje šie dydžiai nesiekia ES vidurkio.

Nerimą kelia ir tai, jog Lietuva ir Latvija taipogi turėtų susirūpinti mokslinių tyrimų sistemų ir intelektinio turto kūrimu bei vystymu, kadangi beveik du kartus nusileidžia ne tik novacijų lyderei – Estijai, bet ir visam ES vidurkiui.

Nepaisant to, jog Estija Baltijos šalių regione pagal inovacijų lygį lieka lyderė – stipria inovatore, kai tuo tarpu Lietuva ir Latvija būdamos nuosaikiųjų inovatorių grupėje bando pasivyti savo kaimynę Estiją, jos gali padidinti inovacijų našumą, jeigu tik stiprins didžiausią savo potencialą turinčias novacijų sritis.

Lietuva ir toliau turėtų stiprinti tokias sritis kaip inovacijų aplinkos patrauklumas, kuriamus ryšius inovacijų veiklose tarptautinėje erdvėje, žmogiškuosius išteklius inovacinėje veikloje bei vienareikšmiškai skatinti įmones investuoti į efektyvesnes, didesnę pridėtinę vertę užtikrinančias naujoves.

Tuo tarpu Latvijos stiprioji pusė yra finansai ir parama, skiriama aukštą pridėtinę vertę kuriančioms inovatyvioms įmonės, kuri ženkliai viršija Lietuvos, Estijos ir visos ES finansų ir paramos rodiklio vidurkį.

Estija kaip stipri inovatorė, ypač pirmaujanti pagal mokslinių tyrimų sistemų vystymą ir intelektinio turto kūrimą, bet atsiliekanti pagal inovatorių rodiklį, turėtų labiau plėtoti naujovėms palankią aplinką.

Ir apibendrintai visos ES šalys, siekdamos lygiuotis į inovacijų lyderę Švediją, turėtų atkreipti dėmesį, jog šioje šalyje didžiausias dėmesys yra skiriamas trims svarbiausiems aspektams – tai 1) žmogiškųjų išteklių inovacinėje veikloje vystymas, skatinimas ir palaikymas; 2) mokslinių tyrimų ir sistemų kūrimas ir pritaikymas inovacinėje veikloje; 3) inovacinei veiklai palankios aplinkos kūrimas bei plėtojimas.