Stebina ir tai, kad atsakydami į elektroninius laiškus, o toks laiškas yra laikomas oficialiu dokumentu, lietuviai taip pat švepluoja, ypač tais atvejais, kai atsakymai ar laiškai rašomi mobiliais įrenginiais ar išmaniaisiais telefonais. Glumina, kai net valstybinių institucijos atstovai rašo atsakymą šveplai, nepaisydami reikalavimo kalbėti ir rašyti taisyklinga valstybine kalba“, – sako doc. dr. D. Maumevičienė.
Mokslininkės teigimu, oficialiuose el. pašto laiškuose šveplavimo įprotis paplito ne tik dėl to, kad galima greitai atsakyti pasinaudojant bet kokiu mobiliuoju įrenginiu, tačiau ir dėl pasikeitusio požiūrio į el. laiškus.
„Į el. pašto laiškus atsakoma panašiai kaip į žinutes pokalbių programėlėse „Viber“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir kt. Kai kuriais atvejais laiškų rašymo ir atsakymų pateikimo formatas tampa toks pat, kaip pokalbis – be pasisveikinimo, siuntėjo pasirašymo ir kitų atributų“, – pastebi pašnekovė.
Lietuviai vengia lietuviškų programų
KTU SHMMF mokslininkė doc. dr. D. Maumevičienė atkreipia dėmesį į kitą problemą – vengimą naudotis lokalizuota programine įrangą dėl prastos vertimų į lietuvių kalbą kokybės.
„Tiek kalbininkų, tiek programuotojų bendruomenės diskutuoja ir priima sprendimus izoliuotai viena nuo kitos, nekviesdami į diskusiją vieni kitų. Nėra bendro susitarimo ir galbūt net noro diskutuoti. Dažnai programinę įrangą lokalizuoja net ne vertėjai.
Daugelis vertimo paslaugas teikusių įmonių iki pirmųjų lokalizavimo paslaugų atsiradimo vadinosi vertimų biurais. Atsiradus programinės įrangos lokalizavimo poreikiui, norėdamos užimti didesnę rinkos dalį, pradėjo vadintis lokalizavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, nors realiai tų paslaugų kai kurios iki šių dienų nesuteikia atlikdamos tik elementarų vertimą.
Dėl nedidelės rinkos, atviro dialogo nebuvimo ir kitų priežasčių lokalizavimas Lietuvoje yra suprantamas ne visai taip, kaip reikėtų. Pavyzdžiui, Airijoje, kur veikia dideli lokalizavimo centrai, programinio produkto užsakovai, programuotojai, būsimi naudotojai ir vertėjai-lokalizuotojai dirba kartu. Tuomet yra įmanoma diskusija ir lankstesnė prieiga prie lokalizuojamo produkto, o tai lemia aukštesnę vertimų kokybę“, – aiškina doc. dr. D. Maumevičienė.
Pasak mokslininkės, daug klaidų programinės įrangos vertimuose pasitaiko dėl mašininio vertimo naudojimo. Nors mašininis vertimas ir dirbtinis intelektas sparčiai tobulėja, kokybiško vertimo į lietuvių kalbą tokiais įrankiais tikėtis neverta tiek dėl lietuvių kalbos ypatybių, tiek dėl mažai esančių išteklių.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto „Kalbos ir technologijų“ mokslo grupės tyrėjos 2021 metais atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti mašininio vertimo naudotojų požiūrį į mašininio vertimo kokybę ir jo naudojimą. Tyrimas parodė, kad daugiau išsilavinę respondentai nėra patenkinti mašininio vertimo kokybe ir daugiau kaip pusė juo nepasikliauja.
Nekokybiškai lokalizuotas interneto svetainių turinys
Be šveplavimo domenų varduose, socialiniuose tinkluose ir prastų programinės įrangos vertimų į lietuvių kalbą, KTU ekspertai pastebi ir lietuviškų interneto svetainių profesionalaus lokalizavimo užsienio rinkoms stoką dėl pernelyg menko užsienio kalbų mokėjimo ir piktnaudžiavimo mašininiu vertimu.
„Į mus kreipėsi traškučius ir sausus pusryčius gaminančios įmonės atstovai prašydami patikrinti, ar gerai yra lokalizuota užsienio rinkoms skirta interneto svetainė. Atlikdami praktiką ir dirbdami kartu su įmonės atstovais mūsų vertimo programos magistrantai įvertino užsienio rinkoms pritaikytų interneto svetainių turinio kokybę lietuvių, anglų ir ispanų kalbomis. Po patikros buvo rasta rašybos, gramatikos, stiliaus, netikslių terminų vartojimo ir kitų klaidų, kurias reikėjo skubiai taisyti“, – patirtimi dalinasi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė doc. dr. D. Maumevičienė.
Mokslininkės teigimu, kuriant interneto svetaines, jų tinkamas pritaikymas ir lokalizavimas konkrečiai tikslinei šaliai, jos kalbai ir kultūrai, nėra prioritetas ir vis dar nesuvokiama, kad kokybiškai pateiktas turinys ir vertimai ta užsienio kalba – svarbi komunikacijos su tikslinės rinkos vartotojais, jų pasitikėjimo prekės ženklu bei verslo reputacijos dalis.
„Kokybiškas teksto vertimas užtikrina komunikaciją su tos šalies vartotoju, todėl šveplavimas, netaisyklinga ir skurdi kalba – akmuo verslo reputacijai. Vieną iš gerųjų pavyzdžių būtų galima įvardinti įmonę „IKEA” ir jos interneto svetainėse įvairioms rinkoms bei kalboms pritaikytą turinį. Ši skandinaviška baldų gamybos ir prekybos įmonė stengiasi ieškoti sprendimų net ir patiems sudėtingiausiems produktų pavadinimams, kurie yra labai metaforiški. Tai visai kitoks gamintojo požiūris į vartotoją, o kartu ir pagarba jam, tai rinkai ir šaliai“, – teigia doc. dr. D. Maumevičienė.
