Įvairių šalių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, studijų metu linkę elgtis nesąžiningai, sukčiauja ir darbe. JAV tyrėjo Randi L. Simso duomenimis, nesąžiningų darbuotojų sukeliami nuostoliai įmonėms siekia 170 milijardų dolerių per metus. Kita vertus, ekspertai vienbalsiai sutinka, kad mokymosi aplinka, santykiai su bendramoksliais yra vienas iš pagrindinių faktorių, galinčių paskatinti akademinį sąžiningumą.
„Skatinu studentus bendradarbiauti, kartu atlikti užduotis. Tapę komanda, jie nebenori vienas kito aplenkti, siekdami geresnio pažymio bet kokia kaina, net ir nusirašinėdami“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros docentas.
Filosofo teigimu, nesąžiningas elgesys yra toks, kai siekiama asmeninės laimės kitų žmonių sąskaita. Kitaip sakant, kai kiti žmonės yra traktuojami kaip priemonės, konkurentai ar net priešai, o ne bendradarbiai ir bendros gerovės kūrėjai. Jo nuomone, griežtos sankcijos nėra tiek veiksmingos, kiek geranoriška ir kūrybinga akademinė atmosfera.
Draugiški žmonės – sąžiningiausi
Žurnale „Personality and Individual Differences“ skelbiama, kad, apibendrinus duomenis iš kone 6 tūkstančių respondentų iš keleto pasaulio šalių, buvo nustatyta, kad nesąžiningai elgtis mažiausiai linkę sąmoningi ir sukalbami žmonės (pagal „Didžiojo penketo“ asmenybės teoriją). Sąmoningi žmonės yra linkę planuoti savo laiką, darbus, stengiasi atlikti tiek gyvenimiškas, tiek studijų užduotis laiku ir teisingai. Sukalbami žmonės yra šilti, pasitikintys, besirūpinantys aplinkinių gerove ir nelinkę konfliktuoti.
Be to, žurnale „Research in Higher Education“ paskelbti tyrimai rodo, kad sukčiauti linkę studentai teigia, jog sulaukia mažai asmeninio dėstytojo dėmesio, mokymosi aplinka jiems nemaloni, o užduotys nemotyvuojančios. Mokslininkai daro išvadą, kad asmeninis dėmesys, įsitraukimas į darbą, draugiška grupė ir orientavimasis į užduočių atlikimą yra tie mokymosi aplinkos faktoriai, kurie skatina akademinį sąžiningumą.
„Sudarau sąlygas savo studentams dirbti komandoje ir diskutuoti tarpusavyje. Kartais net prašau, kad jie įvertintų vienas kito darbą. Nors visuomenėje paplitęs požiūris – „laimė piniguose ir kuo didesniame jų kiekyje“ – supriešina žmones, pastebiu, jog studentai dirbdami kartu labai greitai pajunta simpatiją vienas kitam ir noriai bendradarbiauja“, – sako N. Čepulis.
Jei kolegos sukčiauja, sukčiausite ir jūs
Remdamasis tarptautiniais tyrimais, KTU filosofas pabrėžia, kad jei mus supančioje aplinkoje sukčiauti yra normalu, siekti geresnio pažymio nesąžiningomis priemonėmis – „kieta“, taip elgsis daugelis. Tai savo kailiu yra pajutęs kiekvienas, kuriam teko keliauti per skirtingas mokyklas. Net 6 tūkst. respondentų apklausa rodo, kad elgtis sąžiningai studentus skatina egzistuojantis „moralės kodeksas“, tikimybė būti pagautiems ir bausmių dydis bei kolegų elgesys. Beje, pastarasis – pats svarbiausias faktorius.
„Universitete dėstau keletą paskaitų, per kurias filosofiškai gilinamės į komunikacijos ir medijų problematiką. Jau pati filosofinės etikos problematika yra giliai susijusi su sąžinės klausimu. Juk filosofija – tai sąžinės žadinimas ir vertybių mokymas. Pradedame iš toliau. Klausiu studentų, ką jiems reiškia laimė, laisvė, tiesa, bendra gerovė. Ar įmanoma bendra gerovė be sąžinės ir teisingumo? Nebandau studentams primesti savo nuomonės, noriu, kad jie patys tai suprastų, įsisąmonintų ir tuo supratimu dalintųsi su kitais“, – pasakoja KTU Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas N. Čepulis.
Svarbu studentams žiūrėti į akis
Tiek moksliniai tyrimai, tiek asmeninė dėstytojo patirtis rodo, kad sudominus studentus dėstomu dalyku, akademinio sukčiavimo atvejų sumažėja. N. Čepulis teigia, jog paskaitų metu ne stengiasi apipilti studentus sausa informacija, bet klausti jų pačių nuomonės ir taip įtraukti į problemų pastebėjimą ir išeities ieškojimą.
„Kartais net tenka toleruoti studentų „nedrausmingumą“. Mat paskaitos metu, iškėlus aktualų klausimą, visa auditorija ima šurmuliuoti – studentai pradeda diskutuoti tarpusavyje. Tai trukdo man tęsti paskaitą, bet kartu ir džiugina, nes tai rodo, kad problema „pagavo“ auditoriją ir ją įtraukė“, – šypsosi N. Čepulis.
Pasak jo, kitas labai svarbus dalykas – kalbant su studentais žiūrėti jiems į akis.
Motyvuoja ne tik pažymys
N. Čepulio teigimu, maloniausia dirbti su motyvuotais studentais, kurie žino, ko nori, siekia žinių, praplėsti akiratį. Derėtis ir ieškoti motyvuojančio stimulo reikia dirbant su tais, kurie dar blaškosi, yra pasimetę. Tokiems ir pažymys yra svarbesnis, ir reikia įrodinėti, kaip modulis „atsiperka“, kokią naudą neša.
„Motyvuoja ne tik geras pažymys, bet ir pagyrimas. Pagiriu už išsakytą nuomonę, už gebėjimą išklausyti kito studento net ir prieštaraujančią nuomonę. Tarkim, pastebiu, kad auditorijoje, ypač kur dominuoja inžinerinių specialybių studentai, mažai būna tokių, kurie mėgsta skaityti analitinius tekstus ir nori rašyti. Parodau jiems, kad informacijos priėmimas per vaizdą, trumpas žinutes yra visavertis ir pakankamas išgyventi mūsų dienų didelių greičių pasaulyje. Tačiau stengiuosi taip pat įrodyti jiems, kad jei norite eiti toliau, norite lavinti strateginį mąstymą ir svajojate būti lyderiu – skaitykite ir nenustokite mokytis“, – sako medijų filosofijos dėstytojas.
N. Čepulis įsitikinęs, kad motyvuojanti, draugiška atmosfera studijų metu išugdo sąžiningus, atsakingus darbuotojus, visuomenės narius.