KTU garbės daktaras H. R. Rubahnas: „Mokslininkai turi žinoti rinkos poreikius ir lūkesčius“

Pietų Danijos Siondeburgo padalinio ir Madso Clauseno Instituto vadovas, Danijos Gamtos mokslų akademijos narys pastarąjį dešimtmetį glaudžiai bendradarbiavo su Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto bei Medžiagų mokslo instituto mokslininkais. Už glaudų bendradarbiavimą su Universitetu jam suteiktas KTU garbės daktaro vardas.

Profesorius H. G. Rubahnas savo žiniomis ir patirtimi svariai prisidėjo KTU „Santakos“ slėnyje įrengiant pirmąjį Lietuvoje ISO 5 klasės „švarųjį kambarį“. KTU garbės daktaras džiaugiasi bendradarbiavimu su Lietuvos mokslininkais ir neslepia, jog ateityje dar turi neįgyvendintų planų, kuriuos ruošiasi įgyvendinti kartu su KTU moksline bendruomene.

– Kaip reagavote į žinią, kad jums suteiktas KTU garbės daktaro vardas? – paklausėme H. G. Rubahno.

– Man didelė garbė sulaukti tokio įvertinimo ir pripažinimo. Tikiuosi, kad ir toliau galėsiu kuo daugiau padėti mokslininkams, pats semtis patirties ir tobulinti bei plėsti jau esamus pasiekimus. Vis dar negaliu patikėti, kokią įspūdingą šventę surengė Universiteto bendruomenė šia proga. Tokia ceremonija yra tikras pavyzdys visoms akademinėms bendruomenėms, taip pat ir mums Danijoje. 

– Išskirkite svarbiausius ir įdomiausius projektus, su kuriais teko dirbti bendradarbiaujant su KTU mokslininkais?

– Vienas svarbiausių ir įdomiausių projektų yra „švariųjų kambarių“ technologijos sukūrimas ir tobulinimas. Sukūrę tokią erdvę atvėrėme duris kurti naujas technologijas, naujus IT prietaisus. Per pastaruosius dešimt metų nuolatos ieškojom naujų sprendimų, tobulinom metodus ir štai – turime rezultatą, kurį vystysime ir toliau.  „Švarusis kambarys“ yra laboratorija su itin griežta tvarkos sistema. Aplinka ten nuolatos labai prižiūrima – rūpinamasi, kad joks svetimkūnis nepatektų vidun. Visada kontroliuojame patalpoje vyraujančią drėgmę ir temperatūrą, nes kiekvienas aplinkos aspektas „švariajame kambaryje“ yra itin svarbus.

Laboratorijoje gaminami ypatingai maži elementai ir įvairios mikroschemos. Jeigu nors pati mažiausia dulkė nusileistų ant įrengimų, kuriuos ten konstruojame, jie negalėtų tinkamai funkcionuoti. 

– Mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Kiek jis svarbus šiuolaikiniam universitetui?

– Šiais laikais tai vienas iš pačių svarbiausių dalykų. Universitetai nuolatos susiduria su finansinėmis problemomis, todėl mes turime sutelkti visą savo dėmesį į akademijos ir verslo sąjungą. Mokslininkai turi žinoti, kokie yra rinkos poreikiai ir lūkesčiai, kad galėtume patys tobulėti ir kurti naujas idėjas bei technologijas.

Kita vertus, žmonės, kurie dirba akademinėje bendruomenėje, pavyzdžiui, „švariuosiuose kambariuose“, turi turėti ir ateities perspektyvas. Kokia tikimybė, kad 1500 ateities mokslininkų ir specialistų turės galimybę dirbti KTU laboratorijose? Verslo industrijos turėtų kurti naujas darbo vietas ir būti suinteresuoti turėti puikius specialistus savo gretose, kurie jau dirbtų su individualiais poreikiais.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra nauda abiem pusėms. Mokslininkams atsiveria platesni horizontai, nauji iššūkiai, galimybės nuolatos tobulėti ir atrasti kažką naujo, na, o verslininkai turės visas sąlygas nuolatos realizuoti savo idėjas bei įdiegti jas į rinką.

– Su KTU mokslininkais dirbate jau dešimt metų. Kokius pokyčius matote?

– Mačiau šio Universiteto akademinę sistemą prieš dešimt metų, matau dabar ir galiu drąsiai teigti, jog pažanga padaryta fantastiškai didelė. Labai tikiuosi, jog mes ir toliau sėkmingai bendradarbiausime ir vystysime projektus kartu.

Ne vieną šaunią idėja parsivežiau atgal į Daniją ir vis nenustoju semtis įkvėpimo. Visada yra kur tobulėti, bet šiuo atveju KTU eina labai tinkama linkme ir tikiu, jog daug kas išsispręs savaime.

– Kokius tikslus sau turėtų keltis šiuolaikinis mokslininkas?

– Visų pirma, jis turi mokėti įsiklausyti ir suprasti bei prisitaikyti prie nuolat kintančių rinkos poreikių. Itin svarbu vystyti ne tik specifinius gebėjimus, bet ir komunikaciją. Turi ne tik vertinti verslo poreikius, bet mokėti jiems pateikti savo nuomonę, galimybes ir taip išmokyti verslininkus išklausyti mokslininkų poziciją.

Modernus mokslininkas visada turi būti priekyje naujausių technologijų, naujausių mokslo tendencijų. Jis turi būti lankstus ir bandyti nuspėti, kokie žmogaus poreikiai bus 5 ar 10 metų į priekį.

Labai svarbu ir stažuotės užsienyje. Susidūręs su kita kultūra, kitais darbo metodais pasidarai lankstesnis ir išradingesnis. 

– Ar praktika užsienyje vilioja studentus?

– Danijoje 50 procentų visų studentų nuolatos keliauja atlikti praktiką į kitas užsienio šalis. Ten įgyta patirtis yra neįkainojama. Mūsų Universiteto bendruomenė atkakliai ieško partnerių, kurie priimtų studentus mokytis. Taip pat ir KTU, visada priima kitus studentus ir siunčia stažuotis svetur savuosius.

Studentas ir mokslininkas privalo pakeisti aplinką, mokytis anglų kalba, integruotis į kitą visuomenę. Tai itin svarbu norint gerai atlikti savo darbą. Aš visokeriopai palaikau ir skatinu tokius dalykus.

Aišku, svarbu, kad jaunimas atlikęs praktiką kitoje šalyje sugrįžtų atgal į savo valstybę dirbti ir skleisti savo žinias. Neretai pasitaiko, kad jaunimas visgi pasilieka dirbti svetur.

– Kokių žinių, patirties įgijote bendradarbiaudamas su KTU mokslininkais?

– Mokiausi ir vis dar mokausi įvairiose skirtingose situacijose. Mes kartu tyrinėjam, atradinėjam. Nors pradėjome nuo „švariųjų kambarių“ technologijos, dabar mes vystome ne tik šį projektą, bet ir daugelį kitų, kuriuose kartu mokomės ir dalinamės bendra patirtimi.

Kai kūrėme „švariuosius kambarius“ ir čia, ir Danijoje, nuolatos dalinomės informacija. Kartais mes pasiūlydavome idėjų, o kartais labai naudingai panaudodavome lietuvių hipotezes. Visi vieni iš kitų nuolatos mokomės ir visada vieni kitus papildome.

Geriausias būdas ko nors išmokti – pačiam kažko mokyti. Dalindamasis savo žiniomis ir patirtimi su KTU mokslininkais pats išmokau daugiau, nei galėjau pagalvoti.