KTU gimstančiame tyrimų ir inovacijų inkubatoriuje – mokslo, technologijų ir meno sąveika

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas pabrėžia, kad šis projektas yra vienas svarbiausių Universiteto prioritetų, siekiant tapti ryškiu mokslo ir inovacijų centru Baltijos šalyse. Netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatorius kurti kartu suburs skirtingų sričių tyrėjus, menininkus, studentus, verslą, į savo veiklą įtrauks miestą ir valstybę.

„Tikiu, kad verslas Lietuvoje jau subrendo būti socialiai atsakingas, suprato, kad ne tik pelnas svarbu, bet ir aplinkos, kurioje gera ir sveika gyventi, kūrimas. Ateina laikas socialiam atsakingumui, darniai plėtrai, inovatyviam miestui, ligų prevencijai“, – pabrėžia P. Baršauskas.

Išskirtinį projektą keliais etapais tikimasi įgyvendinti iki 2018 metų. „M-Lab“ partneris – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).

Idėjos keičiančios pasaulį

Kaune įsikursiančio netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatoriaus veiklos koncepcija sukurta remiantis „MIT Media Lab“ pavyzdžiu. Šioje nuo 1985 m. geriausiame pasaulio universitete veikiančioje tarpdisciplininių tyrimų laboratorijoje gimsta stulbinančios, drąsios idėjos ir iniciatyvos, tampančios pasaulį keičiančia realybe.

Banko korteles sauganti apsauginė holograma, fotonų judėjimą įamžinanti trilijono kadrų per sekundę greičiu filmuojanti vaizdo kamera, „Lego Mindstorms“ konstruktoriai, iniciatyva sukurti 100 JAV dolerių kainuojantį personalinį kompiuterį, skirtą besivystančių šalių vaikams, žmogiškas emocijas rodantys robotai – tai tik keli iš tūkstančių „MIT Media Lab“ gimusių ar gimstančių išradimų ir inovacijų.

„MIT Media Lab“ patirtį Kaunui perteikia šio universiteto profesorius, menininkas, tarpdisciplininių meninių tyrimų programos „Jutempus“ kuratorius Gediminas Urbonas.

„Masačusetso universitete veikianti tarpdisciplininių tyrimų laboratorija skirta vystyti projektus, apjungiančius technologijas, multimediją, mokslą, meną ir dizainą. Menas ir humanitariniai mokslai, kaip integrali „MIT Media Lab“ dalis, suteikia mokslininkams ir technologams visavertį išsilavinimą, taip pat padeda jų retorikai tapti įtikinamesnei, pasiūlymams – vizualiai patrauklesniems, dizainui – rafinuotesniam“, – sako G. Urbonas.

Svarbiausia – mūsų gyvenama era

Pirmuoju žingsniu kuriant „M-Lab“ tapo 2014 m. gruodį KTU „Santakos“ slėnyje surengtas didelio atgarsio sulaukęs provokuojantis trijų paskaitų ciklas „Zooetika“. Paskaitose ir seminaruose pasaulinio garso menininkai, mokslininkai, rašytojai aptarė tarpsritines ir tarpkryptines meno, mokslo ir technologijų perspektyvas ir žmogaus bei kitų gyvybės rūšių sugyvenimą.

Šiame kontekste vienas svarbiausių terminų – „antropocenas“. Tai Nobelio premijos laureato, olandų chemiko Paulo Krutzeno išpopuliarintas terminas, skirtas apibrėžti naują Žemės geologinę erą – mūsų gyvenamą laikotarpį.

Antropocenu vis dažniau siūloma apibendrinti gilų kolektyvinės žmonių veiklos poveikį Žemės paviršiui, klimatui ir aplinkai, įskaitant tokius padarinius kaip visuotinis atšilimas, atmosferos, vandenynų ir dirvožemio pokyčiai, invazinių rūšių plitimas ir esamų rūšių išnykimas.

Pasiryžę investuoti

Jau pirmajame sausį KTU Verslo tarybos posėdyje surengtame „M-Lab“ pristatyme verslininkams, buvo juntamas susidomėjimas šiuo novatorišku Lietuvoje projektu. Ne mažesnio dėmesio sulaukė ir viešas inkubatoriaus pristatymas vasario 24 d. vykusiose KTU „Karjeros dienose“.

„Tiek valstybė, tiek Universitetas netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatorių mato kaip objektą, į kurį verta investuoti. Neabejojama, kad tai bus žingsnis į priekį, atveriant platesnes tyrimų galimybes. Nekonvencinės idėjos, kurios yra čia ir dabar iš karto išbandomos mini laboratorijoje-inkubatoriuje, yra inovacijų ekonomikos ateitis. Tai pasiteisino ir Amerikoje, ir kitose šalyse“, – įsitikinusi KTU mokslo prorektorė, „M-Lab“ projekto vadovė prof. Asta Pundzienė.

Nekonvencinių tyrimų laboratorijoje viskas veiks lyg sėdint ant pianisto kėdės – sukdamasis ratu po ranka turi viską ko reikia – nuo tyrimo ir naujų žinių kūrimo, iki gamybos ir prototipo pristatymo, kad gimusi idėja labai greitai taptų veikiančiu produkto ar paslaugos prototipu.

G. Urbono apibūdinimu, KTU kuria gilias dalykines žinias, KTU „Santakos“ slėnis dalykines žinias sieja su verslu ir antrepreneryste, o „M-Lab“ skirtas tarpdisciplininiam mąstymui ir tyrimams mokslo, technologijų ir meno sankirtoje bei tarp „veiklos“ kultūros vystymui.

Verslininkai – lygiomis teisėmis

A. Pundzienė pasidžiaugė, kad maždaug ketvirtadalis apie ambicingą projektą išgirdusių verslininkų pasiruošę iš karto prisijungti prie jo veiklos ir kurti ateities produktus kartu su mokslininkais ir menininkais. Investuojantys į nekonvencinius tyrimus ir inovacijų kūrimą nesiekia momentinės naudos. Dauguma šiuolaikiškai mąstančių įmonių vadovų supranta ilgalaikę inovacijų reikšmę ir naujų žinių „perpylimo“ į jo verslą naudą.

50 proc. „MIT Media-Lab“, kurio metinis biudžetas siekia apie 50 mln. JAV dolerių, veiklą finansuoja verslas. Metinį mokestį mokantys įmonių vadovai, investuotojai yra lygiateisiai idėjos generavimo ir jos realizavimo proceso dalyviai ir naudos gavėjai.

P. Baršausko įsitikinimu, jei Lietuvos verslininkai yra pakankamai subrendę žengti į naują socialinės atsakomybės lygį ir drąsiau žvelgti į ateities perspektyvas, „M-Lab“ lydės sėkmė.