KTU indėlis į Europos universitetų ateitį: rektoriaus Eugenijaus Valatkos pranešimas Briuselyje

KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka – vienas iš pranešėjų panelinėje diskusijoje „Europos universitetai kaip ateities įgūdžių ugdymo centrai“, akcentuoja, kad universitetai turi keistis kartu su sparčiai besikeičiančiu pasauliu.

Jis pristatė ECIU universiteto iššūkiais grįstą požiūrį ir moksliniais tyrimais pagrįstus mikrokredencialus kaip sėkmingą aukštojo mokslo transformacijos pavyzdį. 

„Europos universitetai, siekdami veiksmingai ugdyti ateities įgūdžius, privalo prisitaikyti prie ekonominių, technologinių ir socialinių pokyčių. Tradiciniai mokymo metodai jau nebeužtikrina efektyvaus mokymosi, todėl būtina taikyti lanksčius ir į praktinį įgyvendinimą orientuotus modelius. Jie užtikrins studentams galimybę įgyti darbo rinkai aktualias kompetencijas“, – teigia prof. E. Valatka. 

„Įgūdžių sąjunga“ – Europos universitetų aljansų kelias į ateitį

ECIU universitetas – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip aukštojo mokslo institucijos gali prisitaikyti prie švietimo poreikių kaitos. Šio aljanso universitetų studentai sprendžia realias įmonių problemas ir taip teorines žinias pritaiko praktiškai. Dėl to šiuo metu diskutuojama, kaip universitetų aljansai gali tapti pagrindinėmis jėgomis formuojančiomis Europos Sąjungos „Įgūdžių sąjungą“ (angl. „Union of skills“). 

„Universitetų aljansai gali realiai įgyvendinti šią iniciatyvą, užtikrindami, kad Europos aukštasis mokslas taptų lankstesnis, inovatyvesnis ir atitiktų rinkos poreikius. Svarbi šios sąjungos dalis turėtų būti Europos požiūris į mikrokredencialus, net jie gali tapti pagrindiniu įrankiu kuriant lanksčias mokymosi galimybes“, – pabrėžia KTU rektorius. 

ECIU universitetas pirmauja mikrokredencialų srityje, suteikdamas studentams galimybę mokytis lanksčiai ir individualizuotai. Per pastaruosius pusantrų metų buvo išduota beveik 1000 mikrokredencialų, leidžiančių įgyti tikslines kompetencijas. 

„Suformuota Įgūdžių sąjunga užtikrins, kaip reaguoti į ateities įgūdžių poreikį, kaip skatinti įgūdžių judėjimą Europoje ir kaip ugdyti ir išlaikyti talentus. Šių tikslų įgyvendinimui būtinas realiais iššūkiais grįstas mokymasis, lankstūs ir individualizuoti mokymosi būdai ir mikro-kredencialai“, – sako prof. E. Valatka. 

Visapusiško finansavimo poreikis Europos universitetams

Norint pilnai išnaudoti Europos universitetų aljansų potencialą ir stiprinti jų konkurencingumą, būtina pertvarkyti finansavimo modelį. Pasak KTU rektoriaus, šiandien universitetai susiduria su fragmentuotu finansavimu, sudarytu iš skirtingų programų – „Erasmus+“, „Horizon Europe“, nacionalinių ir regioninių fondų. 

„Toks modelis apsunkina ilgalaikių strategijų įgyvendinimą. Norint kurti aukštos kokybės ir tarptautiniu mastu konkurencingas Europos universitetų ekosistemas, reikia atsisakyti finansavimo atskirties principo ir pereiti prie modelio, kuriančio holistinį finansavimo mechanizmą ir užtikrinančio tvarią universitetų raidą“, – kalba prof. E. Valatka. 

Susitikimas Briuselyje dar kartą patvirtino, kad Europos universitetų aljansai yra esminė Europos švietimo ateities dalis. Institucijos, tokios kaip KTU, ne tik rengia būsimus specialistus, bet ir aktyviai prisideda prie aukštojo mokslo transformacijos, kurdamos naujus mokymosi modelius ir reaguodamos į besikeičiančius visuomenės poreikius. 

„KTU, kaip vienas iš lyderiaujančių universitetų Baltijos regione, ir toliau sieks skatinti įgūdžių ugdymą, plėtoti inovatyvias mokymo praktikas ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, prisidedant prie konkurencingos ir pažangios Europos kūrimo“, – pastebi KTU rektorius. 

„Penktoji laisvė“ – Europos universitetų aljansų ateities vizija

Ateinantys penkeri metai bus itin svarbūs siekiant žinių ir talentų laisvo judėjimo Europoje užtikrinimo. Šiame kontekste Europos universitetų aljansai taps pagrindiniais šios vizijos įgyvendinimo varikliais. 

Pasak Žako Deloro instituto prezidento, buvusio Italijos ministro pirmininko Enrico Lettos, Europos universitetai turi gauti didesnę finansinę ir institucinę paramą, kad galėtų visapusiškai prisidėti prie konkurencingos Europos ateities kūrimo.  

„Universitetų aljansai teikia esminį vaidmenį kuriant inovatyvią, įgūdžiais ir žiniomis grįstą ekonomiką. Reikia ieškoti naujų būdų, kaip dar labiau įtvirtinti Europos universitetų aljansus kaip švietimo, mokslo ir inovacijų lyderius“, – įsitikinęs E. Letta.

Toks aukšto lygio politinis palaikymas rodo, kad universitetų tarptautiškumas, lankstumas ir gebėjimas reaguoti į besikeičiančias darbo rinkos ir visuomenės tendencijas tampa vienu svarbiausių Europos aukštojo mokslo raidos prioritetų.