KTU ir LITNET bendradarbiavimas tęsiasi jau tris dešimtmečius

Kauno technologijos universitetą (KTU) bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklą LITNET jungia tris dešimtmečius besitęsiantis bendradarbiavimas, plačiai atvėręs duris studentams, akademinei visuomenei, administracijos darbuotojams. Be šios bendrystės šiandien neįsivaizduotume sklandaus ir efektyvaus darbo Universitete, nes būtų apribotos duomenų perdavimo paslaugos, stokotume inovatyvių kompiuterių tinklo ir paslaugų sprendimų.

LITNET ir Universiteto bendradarbiavimas prasidėjo su interneto atsiradimu Lietuvoje, mat LITNET buvo vienas pagrindinių pradininkų šalyje. KTU Informacinių technologijų departamento, kompiuterinių tinklų centro darbuotojai nuo pat pradžių dalyvavo LITNET kūrimo ir plėtros procese bei iki šiol neša svarų indėlį tinklo  palaikymui ir plėtrai. Akivaizdžią bendradarbiavimo naudą jaučia ir Universitetas, gaunantis su internetu ir kitomis ryšio priemonėmis susijusias paslaugas.

LITNET yra nuoseklus ir savo srityje augantis kolegialus darinys, grįstas technologinėmis paslaugomis, skirtomis Lietuvos švietimui, studijoms ir mokslui, kuriomis naudojamasi kasdienėse veiklose.

„Norvegų akademinio tinklo atstovai padėjo įrengti X.25 palydovinio ryšio duomenų perdavimo kanalą tarp Lietuvos ir Norvegijos bei taip atvėrė šalyje ryšį į internetą. Nuo tada prasidėjo kompiuterių tinklo kūrimo darbai. Iš 21 LITNET projektuotojų ir įkūrėjų 9 specialistai – iš KTU. Jau po pusmečio buvo įrengtas pirmasis 64Kbps tarpmiestinio ryšio kanalas tarp VU ir KTU, panaudojant tą pačią X.25 technologiją. Nuo tada ir prasidėjo aktyvi kompiuterių tinklo plėtra, kur pagrindinį vaidmenį ir toliau vaidino VU ir KTU specialistai, o 1994 metais KTU buvo įkurtas LITNET valdymo centras“, – teigė KTU Informacinių technologijų departamento (ITD) direktorius Arvydas Žiliukas.

Šiandien LITNET tinklą bei paslaugas aptarnauja per 50 žmonių komanda, dirbanti didžiuosiuose šalies universitetuose. Didžiausia komanda dirba KTU Kompiuterinių tinklų centre, kartu aptarnaudama LITNET ir KTU poreikius, kur naudojamasi daugeliu LITNET paslaugų.

Abipusė nauda

KTU įsteigtas didžiausias LITNET duomenų centras. Tuo pačiu KTU atlieka administruojančio universiteto vaidmenį, atsakingą už finansavimo sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, palaikančia daugiausiai LITNET paslaugų.

„Prieš tris dešimtmečius KTU orientavimasis sutapo su personalinių kompiuterių ir kompiuterinių tinklų vystymųsi. LITNET įkūrimas su tarptautinio duomenų perdavimo kanalu į pasaulį atvėrė Lietuvai ryšį į internetą ir kompiuterinių technologijų bei studijų ir mokslo procesų sinergiją. Sunku pasakyti, kas tuo metu turėjo didesnę progreso jėgą ar su LITNET sujungimu universitetui atsiveriančios novatoriškos studijų programos ir mokslo galimybės, ar teorijos patikrinimas praktikoje. LITNET negalėjo egzistuoti be studijų ir mokslo pagalbos, o KTU negalėjo progresuoti be LITNET sukurtų praktinių galimybių“, – sakė A. Žiliukas.

Geras tuometinio progreso ir įtakos rezultatas buvo pirmasis tarpmiestinio ryšio kanalas, sujungęs du didžiausius šalies universitetus ir pastūmėjęs technologinį progresą aukštųjų mokyklų tarpe bei taip įgalinęs technologijų ir organizacijų sąveikumo vystymąsi.

Kurį laiką LITNET veikė kaip duomenų perdavimo tinklas, o per pastarąjį dešimtmetį išaugo į naujos kartos tinklo ir specializuotų paslaugų erdvę, teikiančią paslaugas per 1000 mokslo ir studijų institucijų. LITNET tapo reikšminga ir tarptautinės Europos mokslo ir studijų tinklų infrastruktūros GÉANT dalimi, tad KTU bendruomenė gali naudotis paslaugomis, prieinamomis tarptautinei akademinei bendruomenei.

Šiandien LITNET teikia platų spektrą aukštos kokybės paslaugų švietimo, mokslo ir studijų bendruomenei: didelės spartos duomenų perdavimo sujungimus tarp šalies aukštųjų mokyklų, belaidę pasaulinę prieigą eduroam, e.tapatybių, debesijos, IT saugos ir kitus specializuotus sprendimus bei paslaugas. Užtikrina tarptautinius sujungimus su kitų šalių akademiniais tinklais, MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų) infrastruktūromis ir kitais informaciniais resursais bei globaliu internetu.

Platus spektras paslaugų

LITNET pagalba KTU turi užtikrintą kompiuterių tinklo pasiekiamumą iš kitų Lietuvos ir užsienio kompiuterių tinklų bei interneto. Yra įrengta ir prižiūrima 47 km optinių ryšio linijų, jungiančių Universiteto padalinius ir bendrabučius Kaune, per 500 belaidės prieigos zonų, veikia KTU magistralinis duomenų tinklas, užtikrinamas IT saugos perimetro sprendimas bei kibernetinių incidentų prevencija, vykdomas užkardinimas ir įvairūs tyrimai.

Neretai Universiteto bendruomenė net nesusimąsto, kokiomis paslaugomis kasdien naudojasi, nes tai tapę įprastais darbo įrankiais. LITNET teikiamos paslaugos KTU apima: didelės spartos duomenų perdavimas ir internetas, belaidė prieiga – eduroam, virtualus privatus tinklas – vpn.ktu.lt, e.tapatybės – LITNET FEDI, KTU SSO, kibernetinių incidentų tyrimas ir prevencija – CERT, skaitmeniniai sertifikatai – TCS, kompiuterių tinklo įrenginių konfigūravimas, diegimas, stebėsena, duomenų tinklo sutrikimų aptikimas ir šalinimas.

Kai dėl pandemijos studijų procesas turėjo persikelti į virtualią erdvę, LITNET suskubo pasiūlyti vaizdo paskaitų sistemos BigBlueButton integracijos spendimą į virtualią mokymosi aplinką Moodle. Tai yra nemokamas vaizdo dalinimosi sprendimas pritaikytas nuotoliniam paskaitų vedimui. Vaizdo paskaitų ir įrašų talpinimui pasiūlyta vaizdo įrašų talpinimo platforma.

Duomenų gausa ir didėjantys išmaniųjų įrenginių kiekiai skatina kurti dirbtinio intelekto sprendimus, skirtus itin didelių duomenų „Big data“ apdorojimui ir analizavimui. Matant mokslininkų poreikį analizuoti ir  atlikti didelės apimties duomenų skaičiavimus, buvo sukurta pilotinė dirbtinio intelekto platforma studentams, mokslininkams ir tyrėjams.

Tiek LITNET, tiek KTU ITD atstovai vieningai pripažįsta, kad siekiančiam būti pažangiu bei atliepiančiam mokslo pasiekiamus ir sklaidą universitetui nepakanka turėti vien tik interneto ryšį. Prioritetas turi būti ryšys su aukštojo mokslo bei tyrimų institucijomis ir centrais, apimantis ne tik duomenų kanalo charakteristikas, bet ir paslaugų pasiekiamų ir prieinamumą per IT sprendimus ir įrankius.