KTU ir toliau didėja kviečiamųjų į valstybės finansuojamas vietas skaičius

Suskaičiavus 2017 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus, išryškėjo lyderiai: VU užima 30,87 proc., o KTU – 16,29 proc. universitetinių studijų rinkos. Pagal valstybės finansuojamų vietų pasiskirstymą Lietuvos universitetuose KTU, surinkęs 20,97 proc., užima antrąją vietą, nusileisdamas tik VU (34,67).

Paaiškėjus bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatams, Kauno technologijos universitetas (KTU) pagal populiarumą tarp visų šalies universitetų (pasirenkamumą pirmu prioritetu) ir kviečiamųjų skaičių, kaip ir 2016 metais, išlaikė tvirtas antrosios vietos pozicijas.

Studijuoti KTU per pirmąjį etapą pakviesti 1935 stojantieji – 1610 į valstybės finansuojamas ir 325 į valstybės nefinansuojamas vietas. Lyginant su 2016 metais, bendrai kviečiamųjų šiek tiek sumažėjo, tačiau į valstybės finansuojamas vietas ir vėl pakviesta daugiau asmenų nei ankstesniais metais (3,67 proc. daugiau).

KTU studijų prorektorės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, šie skaičiai kalba apie abiturientų pasitikėjimą Universitetu ir įvertinimą.

„Džiugu, kad net ir pakėlus stojamojo balo kartelę, Švietimo ir mokslo ministerijai įvedus griežtesnes studijų programų rentabilumo normas bei prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, KTU sugeba išlaikyti stabilų stojančiųjų skaičių. Taigi, bent jau šiame etape iki 3 pakeltas konkursinis balas Universitetui didelės įtakos neturėjo, o vidutinis konkursinis balas KTU didėjo visose, išskyrus menus, studijų srityse“, – pažymėjo prorektorė.

Kaip ir pernai, populiariausios KTU studijų programos yra šios: Programų sistemos, Informatikos inžinerija, Maisto mokslas ir technologija, Statybos inžinerija, Multimedijos technologijos ir Finansai.

J. Šiugždinienė pastebi kai kurių studijų programų populiarumo augimą. Tarp jų – Muzikos technologijos (75 proc.), Taikomoji matematika (62 proc.), Informacinės sistemos (53 proc.), Žmonių išteklių vadyba (45 proc.), Transporto priemonių inžinerija (44 proc.), Sveikatos informatika (42 proc.), Elektros inžinerija (32 proc.) ir Ekonomika (31 proc.).

„Esu įsitikinusi, kad tai neapsiėjo be didelio šalies pramonės, verslo ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ indėlio. Rinkos „balsas“, kalbantis apie didžiulį šių specialistų poreikį, buvo išgirstas ir abiturientų“, – kalbėjo prorektorė.