KTU leidykla „Technologija“ pristato penkias naujas knygas

„Jau šalnos baigiasi. Žydės alyvos… / Lakštingala negali nečiulbėti“.  Tokiais Salomėjos Nėries žodžiais leidykla pristato KTU klubo „Emeritus“ narių poezijos rinkinį. Sudarytojas – Romanas Vladas Krivickas,  „Poezijos almanachas“.

Antroji knyga – Aurelijos Leonavičienės „Kultūrinių teksto reikšmių interpretacija ir vertimas“. Vertimo mokslo monografijoje nagrinėjamos šiuolaikinių lietuvių meninių tekstų kultūrinės reikšmės, jų interpretacija ir vertimo į prancūzų kalbą strategijos.

Tyrime analizuojamos keturios kultūrinių reikšmių rūšys: intertekstiniai vienetai, frazeologizmai, kultūrinės realijos ir deminutyvai. Leidinyje pirmą kartą Lietuvoje pateikiama plati 1990–2014 metų lietuvių autorių meninių tekstų vertimų į prancūzų kalbą analizė, kurios pagrindinė problema – kultūrinė transpozicija. Ši knyga įtraukia skaitytojus į kultūrinį lietuvių ir prancūzų dialogą.

Saulenės Pučiliauskaitės monografijoje „Žmogus Wittgensteino pasaulyje“ žvelgiama į genialaus XX amžiaus filosofo kūrybą kiek netikėtu žvilgsniu.

Kalbos, logikos, matematikos ir vaizduotės genijus apie žmogų rašo mažai. Gvildenant žmogaus temą, aptariamas jo santykis su pasauliu, kalba, Dievu ar pačiu savimi. Toks netikėtas žvilgsnis būtų nustebinęs ir patį filosofą.

Dario Martinelli knyga anglų kalba „Lights, Camera, Bark! Representation, semiotics and ideology of non-human animals in cinema“ skirta besidomintiems kinu ir semiotika.

Gyvūnai ir kino pramonė yra sukūrę vienus intensyviausių ir ilgiausiai trunkančių santykių populiariojoje kultūroje. Gyvūnai kine – tai simboliai, projekcijos, stereotipai, alegorijos, tabu, mitai ir prietarai. Jie vaizduoja patys save, tačiau kartu kai ką pasako ir apie žmones. Šioje monografijoje siekiama plačiai atspindėti socialinę, kultūrinę ir etinę žmogaus ir gyvūno santykių reikšmę, pateikti semiotinę gyvūnų kinematografijoje teoriją.

Martyno Purvino  ir Marijos Purvinienės monografijoje „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. II knyga“ tiriamos Mažosios Lietuvos senosios kapinės, jų architektūrinis paveldas – ten statyti tradiciniai antkapiniai paminklai ir kita tokių kapinių įranga.

Leidiniu tęsiamas šio monografijų ciklo pirmojoje knygoje 2010 m. pradėtas autorių atliktų kapinių architektūrinio paveldo ilgamečių tyrimų rezultatų publikavimas.

Kapinių paveldas šiame monografijų cikle tiriamas architektūros, menotyros ir kultūrologijos požiūriu kaip tradicinės krašto gyvensenos ir dvasinės kultūros regioninių ypatybių atspindys.

Daugiau informacijos apie leidinius ir leidyklos teikimas paslaugas rasite: http://www.leidykla.ktu.lt/