KTU matematikė dr. K. Šutienė: visada norėjau būti „kieta“ matematikė ir viską, ką tik įmanoma, suskaičiuoti

Nors stereotipinis mokslininko darbo dienos vaizdas, pateikiamas filmų atrodo gan romantiškas, tačiau realybėje jis – kiek kitoks. Apie mokslininko kelio pasirinkimą ir pasitaikančius iššūkius tame kelyje pasakojo KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Matematinio modeliavimo katedros docente dr. Kristina Šutiene.

– Kristina, jūs – buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) MGMF studentė, dabar jau šio fakulteto mokslininkė, matematikos srities dėstytoja. Kodėl pasirinkote mokslininkės kelią?

– Matematika, kaip dalykas, man patiko nuo pat vaikystės. Visada norėjau būti „kieta“ matematikė ir viską, ką tik įmanoma, suskaičiuoti.

Tiesa, man patiko ne tik skaičiuoti, – aš dar labai mėgau kurti uždavinius, dalintis jais su bendraklasiais ir gėrėtis, kaip jie „kankinasi“ spręsdami ir ieškodami tinkamo atsakymo.

Todėl ir studijas pasirinkau susijusias su matematika, kad galėčiau įgyvendinti savo svajonę.

– Svajonė įgyvendinta, bet mokslininko darbas nėra lengvas, jis neapsiriboja vien dėstymu ar uždavinių kūryba. Nemažiau svarbūs yra moksliniai tyrimai ir ekspertinė veikla?

– Kaip ir minėjote, mokslininko veikla apima ir dėstymą, ir ekspertinę veiklą, ir mokslinius tyrimus.

Kiekvieno mokslininko veiklos kryptis susideda iš daugybės smulkesnių veiklų, ir dalyvavimą kurioje nors iš čia minimų, pasirenka pats mokslininkas.

Svarbios jos, žinoma, visos ir visose stengiamės dalyvauti, bet asmeniškai mane labiausiai  žavi mokslinė tiriamoji veikla, skatinanti nuolatinį domėjimąsi, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, plačią erudiciją, priklausymą pasaulio mokslinei bendruomenei ir naujų galimybių pritraukimą.

Dar studijuodama KTU atradau mane labai dominančią matematikos taikymo sritį – tai finansai, ekonomika ir draudimas. Todėl jau kurį laiką dirbu šioje srityje ir domiuosi tiek moksliniais tyrimais, tiek praktiniais taikymais vykdant užsakomuosius tyrimus.

– Ar šiuo metu atliekate kokius nors mokslinius tyrimus?

– Taip, jau antrus metus dalyvauju Europos Sąjungos (ES) finansuojamame Marie Sklodowska-Curie industrinės doktorantūros tarptautiniame projekte „Skaitmeniniai finansai“ (MSCA DIGITAL FINANCE), kuriuo siekiama skatinti doktorantų kūrybiškumą, naujos kartos mokslininkų ir specialistų, galinčių reikšmingai prisidėti prie skaitmeninių finansų technologijų plėtros, tobulėjimą, stiprinti inovacijų gebėjimus.

Praeitais metais įsiliejau į dar vieną skaitmeninių technologijų ir inovacijų kūrimo projektą – „SustAInLivWork“ veiklas, kuriame dalyvaujame kartu su kitais Lietuvos universitetais bei  Hamburgo technologijos ir Tamperės universitetų mokslininkais.

– Gal galite šiek tiek plačiau papasakoti apie šį projektą. Kas yra „SustAInLivWork“? Ir kokias veiklas jis apima?

Tai padidins Lietuvos poziciją ES inovacijų reitinguose, stiprins tarptautinį bendradarbiavimą, mobilizuos nacionalines, Europos ir kitas tarptautines finansavimo programas, kurdamas paslaugų paketus, DI laboratorijas bei įvairias bendradarbiavimo iniciatyvas.

– Ar mokslinis darbas – jūsų gyvenimo aistra?

– Manyčiau, kad taip, nes apie skaitmeninius mokslinius tyrimus galėčiau kalbėti kelias valandas be pertraukos, ir ne tik apie juos.

Aš daug prisidėjau rengiant tarptautinę matematikos doktorantūros studijų programą, kurią KTU MGMF vykdo kartu su Prahos Karolio universitetu (Čekija) ir Georgo Augusto Getingeno universitetu (Vokietija), esu Matematikos doktorantūros komiteto narė.

Labai džiaugiuosi, kad šioje studijų programoje yra skirta vieta ir finansų matematikai, kuri yra labai svarbi kuriant naujus finansinius modelius, sudėtingas rizikos vertinimo priemones ir jos valdymo strategijas.

Tad mokslinė veikla yra ir mano aistra, ir pagrindinis variklis. Aš niekaip negaliu sustabdyti manyje „užkoduoto“ ir nuolat augančio mokslinio smalsumo geno, kuris neleidžia sustoti, motyvuoja iš vidaus.

Pasitenkinimo jausmas apima tuomet, kai po įvairių bandymų ir praleistų ilgų valandų pasiekiu norimą rezultatą. Man asmeniškai svarbu palikti pėdsaką mokslo pasaulyje ir prisidėti prie žinių kūrimo, kurias būtų galima pritaikyti realaus gyvenimo uždaviniams spręsti.

– Žvelgiant jūsų akimis – mokslininko kelias – sunkus ar lengvas? Kurioje kelio atkarpoje būsite po 10-ies metų ir kur tuo metu bus matematika?

– Manau, kad mokslininko kelias ir sunkus, ir pilnas klystkelių, bet labai labai įdomus. Nežinau kitos veiklos, kuri man galėtų būti įdomesnė už mokslinę veiklą, už begalinius ieškojimus ir atradimus.

Tikiu, jog per visus tuos 10 metų, matematikos populiarumas nuolat augs, nes matematika yra ne tik įrankis sunkiems uždaviniams spręsti, bet ir naujoms technologijoms kurti. Viliuosi, kad daugiau mokinių supras matematikos universalumą ir svarbą mūsų ateičiai, žmonijos raidai bei norės prie to prisidėti ją studijuojant ir vėliau taikant savo karjeroje.

Todėl labai svarbu mokykloje mokytis matematikos pagrindų, kad vėliau būtų galima mėgautis matematikos grožiu, prisidėti prie matematikos evoliucijos, atliekant itin sudėtingus mokslinius tyrimus ir kuriant žinių pasaulį.

Matematika – tai savotiška tarptautinė „gramatika“, kuri suprantama visame pasaulyje ir kuri turi begalines taikymo galimybes įvairiose gyvenimiškos veiklos srityse.