KTU mokslininkai: Lietuvoje pasitikėjimas demokratija auga, bet visuomenės savivertė lieka žema

Šiais metais atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (55 proc. respondentų) pritaria teiginiui, kad didžiuojasi Lietuva dėl to, kaip joje veikia demokratija, nors Lietuvos atsparumo grėsmėms vertinimas sulaukia gerokai didesnio skepticizmo.

Pagal minėtos Lietuvos gyventojų apklausos duomenis, tik beveik trečdalis (29,4 proc.) respondentų sutinka su teiginiu, kad Lietuvos visuomenė yra pasirengusi atremti karo grėsmes, kai su tokiu teiginiu nesutinka net 44,6 proc. respondentų, o 26,6 proc. apskritai neturi nuomonės.

Netikime, kad apsigintume

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkai prof. dr. Eglė Butkevičienė, prof. dr. Vaidas Morkevičius ir lekt. dr. Vytautas Valentinavičius, tyrinėjantys visuomenės atsparumą ir Lietuvos gyventojų piliečių mokslo ir pilietiškumo nuostatas bei elgseną, pastebi, kad besididžiuojančių Lietuva, kaip joje veikia demokratija, procentas ženkliai išaugo, tačiau nerimą kelia visuomenės nuomonė apie pačios visuomenės pasirengimą, pavyzdžiui, atremti karo grėsmes ar krizes ir atsigauti po jų.

Pasak KTU prof. dr. E. Butkevičienės, lygindami šių metų tyrimo duomenis su 2013-ųjų metų duomenimis, galime matyti, kad 2013 m. besididžiuojančių demokratijos veikimu Lietuvoje buvo gerokai mažiau, tik 23,3 procentai.

Visuomenė – susipriešinusi, tikinti populizmu

Analizuodami šių metų vasarą KTU SHMMF užsakymu vykdytos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenis, KTU tyrėjai pastebi, kad net 43 proc. respondentų nepritaria teiginiui, kad mūsų visuomenė yra pasirengusi atlaikyti krizes, kai tik 31,5 proc. respondentų sutinka su tokiu teiginiu, o likusieji (24,5 proc.) nepritaria nei vienam iš jų.

Didelė dalis respondentų (48 proc.) taip pat nepritaria teiginiui, kad Lietuvos visuomenė yra pasirengusi atsigauti po krizių, kai tik 30,2 proc. respondentų tokiam teiginiui pritaria. Taip pat daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad Lietuvos visuomenė yra susipriešinusi (54 proc.) ir net 70,2 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad Lietuvoje egzistuoja konfliktas tarp paprastų žmonių ir valdžios.

Artėjant šį rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams svarbus ir kitas rodiklis – net 40,6 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad Lietuvos visuomenė tiki politikų populistiniais pasisakymais, kai tokiam teiginiui nepritaria vos trečdalis respondentų (33,1 proc.).

Demokratija – stabili

Klausimai, susiję su piliečių dalyvavimu ir įsitraukimu į demokratinius procesus, atskleidė, kad daugiau nei trečdalis respondentų dalyvautų protestuose (34,1 proc.), nedalyvautų, bet pritartų jiems (39,7 proc.), jei politikai siektų apriboti demokratiją Lietuvoje. Taip pat mažiau nei trečdalis dalyvautų protestuose (29,8 proc.), jei politikai siektų riboti žiniasklaidos teises ir žodžio laisvę, kai nedalyvautų, bet pritartų jiems (42,4 proc.) respondentų.

Apklausė daug tautinių grupių

KTU SHMMF užsakymu vykdytoje reprezentatyvioje gyventojų apklausoje dalyvavo lietuvių (96, 6 proc.), rusų (2,2 proc.), lenkų (0,6 proc.), ukrainiečių (0,5 proc.) ir baltarusių (0,2 proc.) tautybės gyventojai, gyvenantys didmiesčiuose (39,2 proc.), miestuose ir miesteliuose (29,5 proc.) bei kaime (31,3 proc.). Seimo rinkimuose 2020 m. spalį dalyvavo 62,5 proc. apklausos respondentų, o nedalyvavusių rinkimuose buvo 37,5 proc. respondentų.

Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų (37,4 proc.) nurodė priklausantys namų ūkiams, kurių pajamos atskaičius mokesčius siekia 1200-2500 eurų, kai 32,8 proc. – namų ūkiams, kurių pajamos atskaičius mokesčius siekia 600-1200 eurų, 15,6 proc. – namų ūkiams, kurių pajamos atskaičius mokesčius siekia daugiau nei 2500 eurų, 14,2 proc. – namų ūkiams, kurių pajamos atskaičius mokesčius mažesnės nei 600 eurų.

Reprezentatyvią apklausą taikant daugiapakopę tikimybinę atranką bei geografinį stratifikavimą pagal gyvenamosios vietos dydį ir administracinę priklausomybę, KTU SHMMF užsakymu atliko bendrovė „Eurotela“. Apklausa vykdyta tiesioginio interviu būdu apklausiant 1252 respondentus. Gyventojų apklausa vyko 2024 gegužės – liepos mėnesiais. Tyrimo imtis Lietuvoje reprezentuoja 2 794 207 vyresnius nei 18 metų gyventojus, iš kurių 1 886 148 yra miesto gyventojai ir 908 059 yra kaimo gyventojai.

KTU SHMMF mokslininkai Lietuvos gyventojų piliečių mokslo ir pilietiškumo nuostatų ir elgsenos tyrimus atlieka įgyvendindami mokslo projektą „Visuomenės ir bendruomenių atsparumo stiprinimas per piliečių mokslą ir pilietiškumą (RECONECT) (Projekto nr. S-VIS-23-14), finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.