Pasak A. Pundzienės, skaitmeninė atskirtis riboja ir technologinių verslų inovatyvumą. Pavyzdžiui, medicininės technologijos vis dažniau veikia skaitmeninių sveikatos platformų pagrindu.
„Skaitmeninių sveikatos platformų sėkmės paslaptis yra įvairių suinteresuotųjų pusių skaitlingas įtraukimas (tinklo efektas), galimybė bendradarbiauti su vienas kitą papildančiais verslais, vieningi technologiniai standartai ir daugiašaliai socio-ekonominiai grąžos mechanizmai. Jeigu dėl ribotos prieigos prie skaitmeninių technologijų piliečiai, pacientai arba gydytojai negalės naudotis skaitmeninėmis sveikatos paslaugomis – skaitmeninėmis platformomis grįstas verslas nepritrauks reikiamo kiekio vartotojų ir praras augimo galimybes. Kitaip sakant, verslas praras interesą vystyti skaitmenines sveikatos inovacijas, o piliečiai ir toliau turės laukti eilėse pas gydytojus ir kaupti popierinius įrašus“, – savo pranešime sakė profesorė.
Be to, anot KTU mokslininkų, skaitmeninė atskirtis prisideda prie politinės sistemos netolygumų. Informacija ir galimybė dalyvauti politiniame procese yra ribotos tiems, kurie neturi prieigos prie interneto arba negali naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Tai lemia netolygų piliečių dalyvavimą politiniuose procesuose, mažina valdžios legitimumą.
Valdžios ir IT sektoriaus vaidmuo – kertinis
Būdamos politinių sprendimų ir technologijų inovacijų šaltiniu, pagrindinį vaidmenį mažinant skaitmeninę atskirtį gali atlikti Vyriausybės ir IT įmonės.
Siekdamos sumažinti skaitmeninę atskirtį vyriausybės turi užtikrinti skaitmeninės infrastruktūros plėtrą, subsidijuoti mažesnių pajamų visuomenės grupes siekiant įgyti skaitmeninius įgūdžius bei užtikrinti tinkamą švietimo sistemos finansavimą ir veiksmingumą.
„Pirmiausia, valstybės turi investuoti į interneto infrastruktūros plėtrą, ypač nutolusiuose ir mažiau pasiturinčiuose regionuose, siekiant užtikrinti plačiajuosčio ryšio prieigą visoje šalyje. Be to, būtina užtikrinti finansinę paramą mažesnių pajamų šeimoms, kad jos galėtų įsigyti elementarias skaitmeninius įrenginius bei interneto prieigos paslaugas. Galiausiai, valstybinės švietimo sistemos turi užtikrinti skaitmeninių įgūdžių mokymo integravimą į mokyklų programas ir suaugusiųjų švietimo programas, kurios padėtų suaugusiems žmonėms įgyti skaitmeninių technologijų naudojimo įgūdžių“, – mintimis iš „BIF“ forumo dalijosi L. Dagilienė.
Kita vertus, be verslo sektoriaus pastangų taip pat nepavyks įveikti skaitmeninės atskirties. Skaitmeninių technologijų įmonės gali prisidėti prie atskirties mažinimo kurdamos technologijas, kurios yra pritaikytos specifinėms situacijoms ar populiacijoms. Pavyzdžiui, kurti technologijas, kurios galėtų būti naudojamos regionuose su ribota interneto prieiga.
„Kita problema – didelė programinės įrangos ir elektronikos įrenginių kaina tampa neįveikiamu barjeru mažų pajamų šeimoms. Technologijų įmonės gali kurti ir platinti labiau įperkamą riboto funkcionalumo programinę įrangą ar paprastus elektronikos įrenginius. Panaši problematika vyrauja švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose. Jos dažnai negali įsigyti visos mokymams ar gydymui reikalingos programinės įrangos dėl ribotų išteklių ir poreikio dažnai ją atnaujinti“, – sakė KTU mokslininkė.
Licencijuotos švietimo sektoriui programinės įrangos palaikymas, pasak akademikų, yra puikus šios problemos sprendimas. „Galiausiai, skaitmeninių inovacijų sparta pastaruoju metu yra labai didelė. Švietimo sistemoms kyla iššūkių prisitaikant prie tokios spartos“, – teigė L. Dagilienė.
IT įmonės, sprendžia šią problemą kurdamos internetu prieinamas mokymų programas. Tokios programos suteikia galimybę įgyti naujausios programinės įrangos įgūdžių. Be to jos sukuria bendruomenes, kurios linkusios naudotis šių įmonių skaitmeniniais sprendimais darbo rinkoje, nes jau turi jų naudojimo žinių.
Pasak KTU profesorės A. Pundzienės, tokiuose visuomeniniais tikslais grįstuose sektoriuose kaip šveitimas, sveikata ir viešasis valdymas valstybė vaidina svarbų vaidmenį mažinant skaitmeninę atskirtį ir motyvuojant viešą ir privatų sektorių kurti skaitmenines inovacijas.
„Skaitmeninės sveikatos priežiūros platformos yra inovacija, kuri gali iš esmės pakeisti sveikatos priežiūros rutinas – iš vienos įtraukiant piliečius ir pacientus aktyviai dalyvauti sveikatos priežiūroje, taip didinant jų motyvaciją rūpintis savo sveikata, tačiau taupant laiką ir išteklius, kai paslaugą gauna nuotoliu. Kitą vertus, teisingai reglamentuojant, kompensuojant ir organizuojant skaitmeninės sveikatos paslaugas galima iš esmės pagerinti Lietuvos ir kitų šalių sveikatos priežiūros sistemas, kurios, senstant visuomenei, turės vis didesnę naštą. Laiku neįdiegus pažangių skaitmeninių technologijų ši našta gali tapti nepakeliama“, – kalbėjo KTU profesorė.
Keičia pasaulį
Skaitmeninės technologijos, kartu su itin sparčiai tobulėjančiais dirbtinio intelekto algoritmais, žada vėl pakeisti pasaulį. Pasak Jungtinės Karalystės generalinės sekretorės P. Scotland, skaitmeninės atskirties mažinimas yra esminis tvarios ateities kūrimo svertas. Pasaulio ekonomikos forumas vertina, kad trečdalis pasaulio populiacijos – net apie 2,9 milijardo žmonių – yra paveikti skaitmeninės atskirties.
„BIF“ forume KTU atstovai kartu su kitų lyderiaujančių pasaulio universitetų bei verslo įmonių atstovais diskutavo ir kitomis aktualiomis skaitmeninimo temomis. Tarp jų – dirbtinio intelekto bei skaitmeninės transformacijos atveriamos galimybės, atvirų inovacijų reikšmė skirtingiems verslo sektoriams, revoliucinių projektų, tokių kaip „Taara-X“ bei „X Moonshot“ apžvalga ir daugelis kitų skaitmeninimo kontekste svarbių pranešimų.
KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkai „BIF“ forume viešėjo įgyvendinami projektą „In4Act“, finansuojamą Europos Sąjungos projekto „Horizontas 2020“. Daugiau apie „In4Act“: https://in4act.ktu.edu/
