„Lietuvos gyventojams yra būdingas gana stiprus ekologinis sąmoningumas, stipri „žalioji“ tapatybė. Pavyzdžiui, vienu svarbiausiu Lietuvos kultūros elementu laikome ryšį su gamta, dažnai kalbame apie miškus, jūrą, upes ar ežerus. Šia prasme lietuviams pro-ekologiškų vertybių tikrai netrūksta“, – tikina mokslininkė.
Tačiau jos teigimu, lietuviams trūksta žinojimo, ypatingai apie tai, kaip spręsti klimato kaitos keliamus iššūkius. Dar labiau stokojama to, ką mokslininkai vadina savi veiksmingumu arba pilietinė galia. T.y. supratimo, kad kiekvieno žmogaus indėlis yra reikšmingas, o kolektyvinis veiksmas apskritai yra didelė galia. „Vienminčiai aktyvūs piliečiai juk išties ir keičia pasaulį“, – akcentuoja ji.
Įpročiai – vieni didžiausių priešų
Klimato kaitai mažinti svarbūs ir Lietuvos valdžios veiksmai, įvairios programos, parama, skatinimas arba teisinis reguliavimas klimato kaitos srityje. Anot mokslininkės, Susisiekimo ministerija yra parengusi Darnaus judumo planų rekomendacijas savivaldybėms. Šios rengia konkrečius veiksmus, numato priemones ir keičia viešojo transporto sistemas, miestų gatves, dviračių ir pėsčiųjų takus, kad judumas miestuose taptų kuo darnesnis, mažiau kenktų klimatui.
„Paradoksas tame, kad miestas gali mums pasiūlyti nuostabiausiai darniam judumui pritaikytą sistemą, o gyventojai gali visiškai tuo nesinaudoti ir net nesidžiaugti“, – teigia profesorė, akcentuodama, jog tai vyksta ir dabar.
Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno gatvių siaurinimas ir apželdinimas yra naudingi klimato atžvilgiu, tačiau tai sukėlė didžiulį gyventojų nepasitenkinimą. Tad, pasak mokslininkės, asmeninė atsakomybė keičiant kasdienybės įpročius ir gyvenseną yra pats svarbiausias veiksnys. „Vienais atvejais reikia puoselėti darnumui palankia vertybes ir čia didžiausias vaidmuo švietimo sistemai ir žiniasklaidai, kitais atvejais – sugriauti nusistovėjusius keliavimo asmeniniu automobiliu įpročius“.
Įpročiai yra vieni didžiausių priešų, pasak A. Telešienės: „Mūsų išmokti ar per ilgus metus nugludinti mums tinkantys kasdienybės modeliai sunkiai pasiduoda pokyčiams. Galėčiau sakyti – turiu automobilį, gatvės geros, tai ir važiuosiu juo į darbą, neieškodama alternatyvų. Dažnai mums gali atrodyti, kad viešasis transportas yra nepatogus, stotelės toli, o išties niekada nenuėjome iki stotelės ir niekada nevažiavome autobusu.“
Todėl mokslininkė teigia, jog žmonių įsitikinimai bei įpročiai yra svarbesni nei objektyvios sąlygos. „Padiskutuokime apie kelias situacijas. Viena – kai turime stiprias ekologines vertybes ir esame labai pasiruošę imtis klimatui draugiškos elgsenos, tačiau mūsų aplinkoje nėra rūšiavimo konteinerių, gyvenvietėje nėra viešojo transporto ar dviračių ir pėsčiųjų takų. Tokioje situacijoje veikiausiai klimatui draugiška elgsena nebus įmanoma. Kita situacija kai turima nuostabiai pritaikyta infrastruktūra, tačiau stokojame vertybių, nuostatų, noro imtis klimatui draugiškos elgsenos. Šiuo atveju vėlgi nieko neįvyks“, – pasakoja A. Telešienė.
Todėl tad tikram pokyčiui reikalingas išorinių sąlygų ir vidinės motyvacijos derinys – o tai priklauso nuo vyriausybės ar savivaldybių veiksmų. Tinkama infrastruktūra ir tinkamas gyventojų nusiteikimas – tai galingas sprogstamasis užtaisas pokyčiams.
Klimato veidmainystė – žalinga?
Į tai, jog kai kurie kovos su klimato kaita aktyvistai elgiasi hipokritiškai, mokslininkė vertina visapusiškai: „Jeigu kalbant apie kritiką, žymus aktorius Leonardas Dikaprijas (angl. k. Leonardo Di Caprio) yra aplinkosaugos ir klimato kaitos aktyvistas, dažnai pasisakantis aplinkosaugos klausimais, sukūręs įspūdingų filmų apie klimato kaitą. Tačiau kurdamas tuos filmus jis skraido privačiais reisais lėktuvais, kurie turi didžiulį anglies pėdsaką, todėl jis dažnai kaltinamas klimato veidmainyste“.
Klimato veidmainyste buvo apkaltintos netgi pačios Jungtinės Tautos. Rengdami ataskaitas apie klimato kaitą ar kitas temas, ekspertai skrenda į JT būstines visame pasaulyje. A. Telešienė pasakoja, jog tokių susitikimų anglies pėdsakas yra milžiniškas.
Jos teigimu, mokslininkai yra pasiūlę institucinę dekarbonizaciją. Dekarbonizacija apima daug sričių, tačiau vienas iš pavyzdžių būtų, kad organizacija keičia savo politiką dėl fizinių susitikimų, jų atsisako ir tokių būdu ne tik kalbomis, bet ir tiesiogiai prisideda pereinant prie klimato neutralumo.
Kita vertus, kaip sociologė, A. Telešienė kviečia matyti kiekvieną žmogų jo gyvenimo visumoje. Anot jos, kaltindami žymius žmones ar JT ekspertus klimato veidmainyste mes pamatome tik vieną iš daugybės jų veiklų.
Aplinkai reikšminga elgsena yra skirstoma į tiesioginio ir netiesioginio poveikio. Skridimas lėktuvu ir anglies dvideginio emisijos – tai tiesioginis poveikis. Lengva jį pastebėti ir tada lengva kritikuoti. Netiesioginio poveikio elgsena apima lobizmą, aplinkosaugos aktyvizmą, gyventojų švietimą ir informavimą, žaliosios politikos kūrimą ir palaikymą ir kt.
Anot A. Telešienės, dėl šių veiksmų čia ir dabar neišdygsta joks medis, o anglies dvideginio emisijos nesumažėja nė gramu. Tačiau veiksmai paveikia kitus žmones ar kitus svarbius svertus, pvz. vyriausybę, merą, kokią nors verslo organizaciją. O šie juk valdo daugybę veiklų, kurios turi milžiniškai didelį poveikį klimatui.
Šia prasme, žymių žmonių veiklos teigiamas poveikis klimatui gali būti labai didelis netiesiogiai. „Pavyzdžiui, Leonardo Dikaprijo filmus peržiūrėjo ir ekologinį sąmoningumą sustiprino, savo gyvenseną nusprendė keisti milijonai planetos gyventojų. Laikau tai labai svarbiu pasiekimu, turinčiu didesnį teigiamą poveikį nei jo skrydžių anglies pėdsakas“, – teigia mokslininkė.
