KTU mokslininkė Dainora Maumevičienė apie stereotipus: Darbą garantuoja ne diplomas, o kompetencijos

Mokslo metai eina į pabaigą ir kartu artėja stojimų į aukštąsias mokyklas metas, o lietuviams abiturientams sprendžiant, kur ir ką studijuoti, didelį vaidmenį tebevaidina jų tėvai. „Padėdami savo vaikams rinktis karjeros kelią, tėvai turėtų atsisakyti tam tikrų vis dar vyraujančių stereotipų“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) studijų prodekanė, docentė Dainora Maumevičienė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) SHMMF studijų prodekanė Dainora Maumevičienė studijų mugėse neretai sutinka paskutiniųjų klasių mokinių tėvus, taip pat atvykusius pasidomėti studijų galimybėmis savo atžaloms. Bendraudama su jais docentė pastebėjo, kad yra labai daug su aukštuoju mokslu susijusių neteisingų stereotipų, dėl kurių tėvai gali padaryti vaikams meškos paslaugą, patardami, kur reikėtų stoti.

Pasak D. Maumevičienės, vienas iš jų yra klaidingas supratimas, kad tam tikra studijų programa yra tas pats, kas specialybė, nors iš tiesų universitetuose ir kolegijose siūlomos programos yra pirmiausia siejamos su tam tikromis kompetencijomis ir žiniomis, įgytomis konkrečių studijų metu.

Žinoma, kai kurios studijų programos gali būti tiesiogiai siejamos su tam tikra profesija, kaip pvz., tikėtina, kad studijuojantys informatiką dirbs informacinių technologijų (IT) sektoriuje, bus programuotojais ir IT specialistais, tačiau pabaigęs tokią programą asmuo gali dirbti ir vadovaujamą darbą ar rinktis karjeros kelią kokiame kitame sektoriuje.

„Todėl renkantis studijų programas ir galvojant apie būsimą karjeros kelią ypač svarbu išsamiai peržiūrėti, kokie gebėjimai bus ugdomi vienoje ar kitoje programoje ir kokių žinių besimokantysis įgys studijų metu“, – prodekanė pabrėžia būtinybę įsigilinti į kompetencijas, kurias įgaus dominančią programą baigęs studentas.

Darbą garantuoja ne diplomas, o kompetencijos

Anot D. Maumevičienės, su pirmuoju stereotipu tampriai siejasi ir kitas stereotipas – pasirodo, dažnai manoma, kad tam tikra studijų programa tarsi garantuoja sėkmę darbinantis ir puikų uždarbį.

„Studijų mugių metu tėvai ir interesantai manęs dažnai klausia, kuo jaunuoliai galės būti „užaugę“ arba, kitaip tariant, kuo jie galės dirbti, kai pabaigs tam tikrą studijų programą. Mąstymas, kad užbaigęs tam tikras studijas, sėkmingai įsidarbinsiu nėra teisingas“, – pastebi docentė.

Nors, pasak jos, yra tam tikros specialybės, kurios konkrečiu laikmečiu paklausesnės ir labiau reikalingos, tačiau gera studijų baigtis tikrai nereiškia, kad absolventui seksis įsidarbinti: „Pavyzdžiui, sėkmingai pabaigus teisės ar IT studijas, dar nereiškia, kad tuoj pat būsiu teisininku ar programuotoju, kaip ir sėkmingai užbaigus skaitmeninės kultūros ir filosofijos programos studijas nereiškia, kad būsiu bedarbiu.“

Nusisekęs įsiliejimas į darbo rinką pirmiausia priklauso nuo turimų ir išugdytų kompetencijų, žinių ir gebėjimų bei asmeninių savybių pristatyti ir pateikti save. Todėl dar mokyklos suole svarbu ugdyti komunikacinius įgūdžius, gebėjimą planuoti laiką, kūrybinį ir kritinį mąstymas ar gebėjimą dirbti komandoje.

„Savaime suprantama, kad anglų filologijos ar filosofijos studijas pabaigęs žmogus negalės dirbti gydytoju, tačiau įsidarbinti komunikacijos, viešųjų ryšių, žmonių išteklių ar net rinkodaros departamentuose tikrai galėtų, nes dažnu atveju tokie absolventai pasirenkami dėl gebėjimo bendrauti, kalbėti keliomis kalbomis, komunikacinių ar kritinio mąstymo įgūdžių, kurie būtent ir yra ugdomi minėtų studijų krypčių programose“, – teigia prodekanė.

Besikeičiantys laikai ir asmeniniai jaunuolių poreikiai

Trečias stereotipas, kurio turėtų atsisakyti tėvai, padėdami savo vaikams atrasti kelią, yra susijęs su galvojimu, kad universitetuose ir kolegijose viskas tebėra taip pat, kaip buvo jų laikais. Dažnai tai yra susiję su aukštųjų mokyklų profiliu, nors jos yra dinamiškos ir gana stipriai bei sparčiai keičiasi. Taigi, mąstymas, kad vienas ar kitas studijų programas galima rasti tik tam tikruose universitetuose, yra neteisingas.

Pašnekovės teigimu, vienas iš tokių stereotipų yra susijęs ir su KTU: „Yra klaidingai manoma, kad KTU siūlo tik su inžinerija susijusias studijų programas, ir dažnas tėtis ar mama nustemba sužinoję, kad KTU taip pat galima studijuoti ir kalbas, vertimą, filosofiją, komunikaciją, muzikos technologijas, viešąją politiką, administravimą ar kitus socialinius mokslus.“

D.Maumevičienė pataria renkantis studijų programą pasidomėti aukštosiomis mokyklomis, pabendrauti su jų atstovais, apsilankyti fakultetuose, pasikalbėti su studijų programų vadovais, dėstytojais ar studentais ir taip nuspręsti, ar siūloma programa tiktų būsimam studentui ir būtų tinkama kryptis judant sėkmingo karjeros kelio link.

Paskutinis, tačiau ne ką mažiau svarbus stereotipas yra susijęs su tėvų asmeninių siekių ir ambicijų išpildymu ar neišpildymu. Anot docentės, tėvai neturėtų galvoti, kad tai, kas sekasi ir buvo ar yra įdomu jiems patiems, būtinai bus įdomu ir seksis jų atžalai.

Ne visada teisinga galvoti, kad tam tikros studijos netinka jūsų dukrai ar sūnui. „Svarbiausia leisti mokiniui pačiam pabandyti ir įsitikinti, kas jam tinka, patinka ar ne. Suprasti, ar sugebėsi čiuožti ir tau tai patiks, gali tik pabandęs tai padaryti. Tas pats ir su studijomis ar besirenkama studijų programa“, – pasakoja pašnekovė.

Žinoma, kad tėvai visada linki vaikams tik geriausio, tačiau natūralu, jog keičiantis laikams, keičiasi ir aukštojo mokslo sistema ir studijos. Taigi, prieš patarinėdami atžaloms dėl karjeros pasirinkimo, tėvai turėtų įdėti ne ką mažiau darbo domėdamiesi, ką siūlo aukštosios mokyklos, ir nepamiršti, kad vaikai gali norėti pasukti visiškai priešingu karjeros keliu.