Ne paslaptis, jog didieji naujienų transliuotojai, tokie kaip BBC, jau dabar naudoja dirbtinį intelektą (DI) generuodami radijo laidų subtitrus – taip, pasak jų, užtikrindami turinio prieinamumą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei. Tiesa, kyla klausimas, ar toks technologijų generuojamas tekstas, o ypač vertimas, gali prilygti žmogaus verstam tekstui ir taip skatinti įvairių bendruomenių įtrauktį?
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų įtraukumas šiandien didinamas naudojant įvairius vertimo būdus: gestų kalbos vertimą, surtitrus ar adaptuotus subtitrus, tačiau Lietuvoje kai kurie iš šių būdų yra retai taikomi ar visai netaikomi dėl žinių ir patirties trūkumo.
Kaip bebūtų, tikėtina, kad vertimų į gestų kalbą poreikis tik augs – nuo 2025 m. birželio įmonės turės atitikti Europos prieinamumo akte numatytus standartus, pritaikydamos savo paslaugas ir produktus asmenims su negalia, tarp jų kurtiesiems ir neprigirdintiesiems.
Ruošiantis šiam procesui svarbu suprasti, kaip DI generuojamą vertimą, lyginant su žmogaus verstu tekstu, priima ir suvokia mūsų smegenys. Būtent tai šiuo metu tiria Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkės projekte „Mašininio vertimo ir gestų kalbos recepcijos tyrimas pasitelkiant žvilgsnio sekimą“.
Dirbtinis intelektas ir lietuvių kalba
Nepaisant reikšmingos pažangos DI srityje, vertimai į lietuvių kalbą dar ne visuomet pasižymi aukšta kokybe. Pagrindinė to priežastis – lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių ir duomenų rinkinių trūkumas, ypač lyginant su didžiosiomis kalbomis, tokiomis kaip anglų.