Taip pat manoma, kad lietuvių liaudies muzikai įtakos galimai turėjo ir Lietuvoje gyvenusių nekrikščioniškų kultūrų – karaimų, Krymo totorių ir žydų – muzika, tačiau išlikusių garso įrašų kiekis – ribotas.
„Karaimų bendruomenėje, deja, buvo išlikę tik du ar trys garso įrašai, daugiausia religinės muzikos ir apeiginių dainų (pvz., vestuvių dainos). Panaši situacija ir su Lietuvoje gyvenančių Krymo totorių muzika“, – sako tyrėjas.
Jo teigimu, kalbant apie Lietuvos žydų liaudies muziką iki 1940 m., daugumoje įrašų dominavo religinė arba klezmer muzika (tradicinė neliturginė Vakarų Europos žydų muzika ir ypatingas jos atlikimo stilius), o kitų žanrų įrašų Lietuvoje nėra išlikę.
Dermė – ir arabiška
Tyrimo metu lyginamosios analizės metodas atskleidė ir nustatė mikrotoninių struktūrų panašumus lyginant lietuvių tradicinės muzikos dermes su istorinėmis Europos ir Azijos nelygių temperacijų sistemomis.
Rezultatai aiškiai atskleidė intervalų panašumą natūraliajam derinimui ir arabiškai dermei, turinčiai daug natūralių intervalų. Senosios Europos temperacinės sistemos, pavyzdžiui, „Werckmeister III“, taip pat galimai darė įtaką lietuvių muzikos harmonijai per krikščioniškąją vargonų muziką, nors pastaruosiuose derinimuose taip pat galima rasti natūralių intervalų.
Šios sąsajos rodo, kad lietuvių muzika nėra izoliuotas reiškinys – tai dalis platesnės kultūrinės erdvės, jungiančios Rytus ir Vakarus.
Išsiskiria savo unikalumu
Nors XX a. pradžioje paplitus 12-os garsų lygios temperacijos sistemai muzikos instrumentų derinime buvo atsisakyta natūralių intervalų ir pakito kūrinių skambesio kokybė ir įvairovė, ankstesni KTU mokslininkų tyrimai įrodė, kad lygių intervalų temperacija nėra paplitusi lietuvių liaudies muzikoje ir lietuvių tradicinių derinimų nepakeitė.
„Lietuvių liaudies muzikos tyrimai parodė, kad JAV lietuvių išeivių muzika skiriasi nuo Lietuvoje išlikusių įrašų. XX a. pabaigoje tiek JAV, tiek Lietuvoje įrašytose dainose pastebimas perėjimas prie lygių pustonių sistemos, tačiau kai kurios kolekcijos, tokios kaip „Smithsonian Folkways“, dar išlaiko senąsias lietuviškas intonacijas“, – sako dr. V. Germanavičius.
KTU mokslininkas taip pat siūlo naujus mikrotoninės muzikos notacijos metodus, kurių praktika pritaikoma naujose šiuolaikinės profesionaliosios muzikos kompozicijose.
„Archajinių intervalinių struktūrų integracijos kompozicinėse sistemose vienas iš kūrybinių tikslų – išsaugoti ar transformuoti intervalinių struktūrų originalų skambesį. Archajinių struktūrų integracija keičia muzikos kūrybinį procesą, stengiamasi išlaikyti ir dekonstruoti autentiškų archajinių dermių struktūras“, teigia tyrėjas.
Jo teigimu, tai leidžia sukurti naujas harmonijos, tembro ir skambesio kombinacijas, atskleidžiančias archajiškos muzikos spalvas modernioje muzikinėje erdvėje. Archajiškų dermių ir mikrointervalikos struktūrų įvairovė leidžia atrasti naujas kūrybos galimybes ir išplėsti muzikos raiškos ribas.
Projektas „Netolygių derinimo sistemų adaptacija naujų technologijų aplinkoje bei pritaikymas kūryboje ir atlikimo praktikose“, Nr. S-PD-24-20, remiamas Lietuvos mokslo tarybos. Projekto komanda: dr. Darius Kučinskas, dr. Vytautas Germanavičius, dr. Mindaugas Kavaliauskas.
