Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atlikta 246 šalies mokyklų vadovų apklausa ir tyrimas rodo, kad mokyklos supranta moksleivių pasiekimų stebėsenos svarbą, tačiau daro tai fragmentiškai dėl objektyvių priežasčių. Tai gali trukdyti personalizuojant ugdymą ir efektyvinant mokytojų darbą.
Lietuvoje neseniai baigėsi pagrindinė brandos egzaminų sesija. Abiturientams belaukiant paskutiniųjų rezultatų, švietimo bendruomenė ir visuomenė kaip ir kasmet aktyviai diskutuoja apie mokinių pasiekimus ir švietimo sistemos efektyvumą.
Diskusijų aktualumą lemia poreikis kritiškai vertinti dabartinės švietimo sistemos stiprybes ir trūkumus, identifikuoti sritis, stokojančias didesnio dėmesio, ir numatyti ateities pokyčius, galinčius užtikrinti geresnes mokymosi galimybes ir aukštesnius mokinių pasiekimus visoje šalyje.
Analizuoja 2–3 kartus metuose
Apklausa atkleidė, kad mokyklų vadovai supranta mokinių akademinių pasiekimų analizės svarbą ugdymo proceso ir mokinių pasiekimų gerinimui. Nuolatinė mokinių pažangos stebėsena ir jos pagrindu kuriamos prognozės yra laikomos itin svarbiomis personalizuojant ugdymą ir efektyvinant mokytojų darbą. Vis dėlto daugelis mokyklų (beveik 2/3 atsakiusiųjų) mokinių akademinius pasiekimus analizuoja tik dukart ar triskart per metus, pagrindinių mokymosi periodų pabaigoje.
Tokį periodiškumą patys vadovai laiko nepakankamu, tačiau dažniau analizuoti savo mokinių pasiekimus mokykloms neleidžia žmogiškieji ir informacinių sistemų apribojimai.
Visų pirma, trūksta informacinių sistemų integracijų, galimybių automatizuoti mokinių pasiekimų stebėseną ir analizę, pakartotinai naudoti ir analizuoti sukauptus pasiekimų duomenis. Šiuo metu pasiekiami duomenys yra fragmentuoti, jų analizė reikalauja daug rankinio darbo, trūksta istorinių duomenų analizės galimybių. Išsakytas stiprus poreikis optimizuoti duomenų tvarkymą, integruoti šalyje naudojamus elektroninius dienynus ir kitas informacines sistemas, sukurti jungtį tarp skirtingų ugdymo pakopų ir kaupti istorinius duomenis taip užtikrinant sąlygas nuosekliai mokinių pažangos stebėsenai mokyklose.
Reikėtų vienodo įrankio
Ne mažiau aktualus ir žmogiškųjų išteklių klausimas. Šiuo metu mokinių pasiekimų duomenų analizės funkciją vykdo skirtingų pareigybių mokyklos darbuotojai (mokyklų vadovų pavaduotojai, mokytojai, patys vadovai, pagalbos mokiniui specialistai).
Nesant tenkinančių centralizuotų sprendimų kai kurios mokyklos ir savivaldybės pačios kuria vietines mokinių pasiekimų duomenų analizės sistemas, jas integruoja į mokyklos veiklą.
Pasiūlė ir sprendimą
„Atliepti patogios ir prieinamos mokinių pasiekimų analitikos poreikį mokyklose siekia ir KTU, kur vystomas virtualus analitikos įrankis NO-GAP, šių metų birželio 17 d. pristatytas Londono „EdTech“ savaitėje“, – sako įrankio komandos vadovė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Erentaitė.
Ji akcentuoja, kad tai – mokyklos savianalizės įrankis, kuris įgalina apibendrintai stebėti mokinių mokymosi pažangą, įvertinti, ar nėra mokinių pogrupių, kurie smarkiai atsilieka nuo kitų, atskleisti pasiekimų veiksnius ir priimti duomenimis grįstus sprendimus mokyklos veiklos tobulinimui.
Vystomas įrankis įgalins mokyklas individualią mokinio pažangą stebėti pilnai automatizuotu būdu, taip pat leis prognozuoti mokinio pasiekimus remiantis dirbtiniu intelektu.
„Mokyklų vadovai pakankamai palankiai vertina savo gebėjimus, susijusius su mokinių pasiekimų duomenų analize, tačiau labiau pasitiki savo gebėjimais rasti reikiamus duomenis nei juos interpretuoti ir panaudoti priimant sprendimus. Tad KTU taip pat įsitraukia į mokyklų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos kėlimą duomenų analitikos srityje“, – pabrėžia KTU mokslininkė.
Jos teigimu, mokykloms siūlomi įvairios trukmės mokymai, stiprinantys mokinių pasiekimų analizei reikalingus įgūdžius, o nuo rudens startuos programa „Mokinių pasiekimų analitikos pagrindai mokyklai: įrankiai, įgūdžiai ir jų įveiklinimas“.
