Anot jo, modelis padės sudėlioti veiksmų planą, kad būtų galima panaikinti nuotolinio mokymosi metu atsiradusias mokinių žinių spragas, taip pat spręsti problemas, susijusias su sveikata ir fiziniu pajėgumu. Modelis apims ir tam reikalingų kaštų analizę: pavyzdžiui, kiek tai papildomai kainuotų valstybei.
Tėvai įžvelgė padidėjusius krūvius ir vaikams kylančius iššūkius
Remiantis tėvų apklausos rezultatais pastebėta, kad bendrai tėvai vaiko pasiekimų, pažangos ir motyvacijos situaciją mokantis nuotoliniu būdu vertina panašiai: apie 56,3 proc. apklaustųjų teigė, kad mokantis nuotoliniu būdu vaiko pasiekimų ir pažangos situacija nei pablogėjo, nei pagerėjo, beveik 40 proc. – kad pablogėjo (33 proc.) arba visiškai pablogėjo (3,9 proc.). Tik 6,9 proc. respondentų teigė, kad situacija pagerėjo.
„Vertindami vaikams skirtą mokymosi krūvį, daugiau nei trečdalis respondentų (35,1 proc.) pritarė, kad krūvis mokantis nuotoliniu būdu padidėjo, vaikai susidūrė su naujais iššūkiais, kuriuos turėjo spręsti savarankiškai ar prašyti pagalbos“, – pastebi V. Gaidelys.
Nors 65,2 proc. respondentų pažymėjo, kad vaikai nesinaudojo korepetitorių pagalba, tačiau atkreipė dėmesį, kad dažnai naudojosi tėvų ir draugų pagalba.
„Kalbant apie moksleivių motyvaciją iš tėvų vertinimo perspektyvos, 40.2 proc. apklaustųjų teigė, kad vaikų motyvacija mokantis nuotoliniu būdu pablogėjo, 44,6 proc. – kad motyvacija nepakito“, – sako V. Gaidelys.
Kitas svarbus aspektas, kurį išskiria profesorius, kad, pasak tėvų, mokiniai skundėsi medžiagos išsamumo trūkumu, susidūrė su išaiškinimo problemomis. Be to, 42 proc. respondentų pritarė tam, kad mokantis nuotoliniu būdu mokymuisi skirtas laikas pailgėjo.
Mokytojai pastebėjo smukusią moksleivių motyvaciją
Mokytojai turėjo kiek kitokią nuomonę nei tėvai: net 71,8 proc. apklaustųjų teigė, jog mokantis nuotoliniu būdu vaiko pasiekimų ir pažangos situacija pablogėjo, 26,9 proc. respondentų – kad mokymosi rezultatai nepakito.
„Tai ženklai didesnis procentas nei tėvų apklausos atveju – taip manė didžioji dauguma mokytojų. Jie susidūrė su nesąžiningumo atvejais – vaikai dažniau nusirašinėjo, naudojosi kitomis priemonėmis, atlikdami savarankiškas užduotis pasitelkė šeimos narių ar draugų pagalbą“, – atkreipia dėmesį V. Gaidelys.
Vertindami vaikų motyvaciją mokytojai taip pat buvo griežtesni nei tėvai. Daugiau nei 70 proc. jų tikino, kad moksleivių motyvacija pablogėjo, tik 26,9 proc. – kad nei pagerėjo, nei pablogėjo. Beveik pusė respondentų mokytojų (43,6 proc.) pritarė, kad mokymusi skirtas laikas mokantis nuotoliniu būdu pailgėjo.
„Mokytojų nuomone, tokius pokyčius lėmė būtent nuotolinis darbas prie kompiuterių, skirtingi IT įgūdžiai, daug savarankiškų darbų, savarankiško darbo ir planavimo įgūdžių stoka. Visa tai sąlygojo didesnio krūvio atsiradimą nuotolinio mokymosi metu. Žinoma, gebėjimai skyrėsi ir pagal amžiaus grupes“, – sako KTU EVF profesorius.
Moksleiviai nuotoliniu mokymusi patenkinti
Tuo tarpu didžioji dalis apklaustų mokinių (51,5 proc.) pažymėjo, kad nuotolinis, o vėliau hibridinis mokymosi modelis jiems patiko, todėl ir ateityje norėtų turėti galimybę mokytis tokiu būdu. 55 proc. moksleivių teigė, jog mokykla sudarė sąlygas hibridiniam mokymuisi.
„Tačiau mokiniams prireikė pagalbos. Tyrimo metu pastebėta, kad mokiniai dažniausiai naudojosi draugų (59,4 proc.) ir tėvų (29,3 proc.) pagalba. Bendrosios konsultacijos gimnazijoje buvo nepaklausios mokinių tarpe: tik 0,4 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad labai dažnai naudojosi šiomis paslaugomis, dažnai naudojosi 8,2 proc.“, – tikina V. Gaidelys.
Vis dėlto tyrimo rezultatai atskleidė, kad patys vaikai pripažįsta (42,5 proc.), kad jų motyvacija mokytis sumažėjo. 33,9 proc. mokinių teigė, kad motyvacija nepakito; kad pagerėjo nurodė 19,2 proc. respondentų.
„Daugiau nei trečdalis apklaustų mokinių (39,7 proc.) taip pat pritarė teiginiui, kad mokantis nuotoliniu būdu mokymuisi skirtas laikas pailgėjo. Tačiau moksleiviai palankiai atsiliepė apie mokytojus: 57,3 proc. respondentų sutiko, kad mokantis nuotoliniu būdu, mokytojai vertino ir teikė grįžtamąjį ryšį“, – sako V. Gaidelys.
Atsakydami į atvirą klausimą, kas paskatino mokymosi krūvio padidėjimą, mokiniai išskyrė kelias pagrindines priežastis: anot moksleivių, mokytojai davė daugiau namų darbų, jiems reikėjo ieškoti daugiau informacijos patiems, pasiruošimas atsiskaitymams apėmė didesnį kiekį medžiagos, be to, buvo sumažėjusi motyvacija, daug laiko praleidžiama prie kompiuterio.
Paveikė ne tik mokymosi rezultatus, bet ir psichologinę būklę
KTU EVF profesorius atkreipia dėmesį, kad pandemijos metu įgyta nuotolinio mokymo(si) patirtis lėmė, kad toks mokymas išpopuliarėjo ir nesant pandeminių suvaržymų.
„Paplito nauja programinė įranga, atsirado nauji įrankiai, kurie padeda mokiniams mokytis ir įgyti žinių. Šiuos įrankius aktyviai naudoja mokiniai. Tačiau aš pastebiu problemą, kad ne visos mokyklų programos yra tinkamos jas pilnavertiškai perkelti į virtualią erdvę Tai patvirtino tyrimo metu gauta informacija, kad perėjus į aktyvų mokymą po suvaržymų mokinių žinių lygmuo sumažėjo“, – teigia V. Gaidelys.
Tokią situaciją lėmė tai, kad mokantis nuotoliniu būdu mokiniai turėjo galimybę pademonstruoti geresnius mokymosi rezultatus, nes pasinaudodavo savo artimųjų, draugų pagalba ar kitomis priemonėmis.
„Pandemininiai apribojimai išryškino dar vieną problemą – dauguma vaikų nelankė būrelių, jie buvo beveik visiškai izoliuoti, susidūrė su socialinėmis bei socializacijos problemomis. Vėliau tai atsiliepė įvairiomis formomis grįžus į mokyklą“, – tikina profesorius.
Anot mokslininkų, kaip šalutinis neigiamas poveikis taip pat galėjo susiformuoti vaikų psichologinės būklės blogėjimas (agresyvus elgesys, depresinės nuotaikos, neviltis dėl nepakankamų mokslo rezultatų ir kt.), socialinių įgūdžių stoka, dėl mažo fizinio aktyvumo fizinės būklės blogėjimas, su regėjimu susijusios problemos.
Mokytojams turėtų būti mokama apie 85 eurais daugiau per savaitę
Siekiant subalansuoti mokinių veiklas bei kompensuoti padarytą šalutinį neigiamą nuotolinio mokymo poveikį, mokslininkai šiuo metu vysto specialų modelį, padėsiantį išspręsti susidariusias problemas bei pagrįsti jį ekonomine išraiška. Sukurtas modelis galėtų padėti formuojant bendrojo ugdymo mokyklų biudžetus ilgalaikėje perspektyvoje bei tikslingai skiriant lėšas parengtoms programoms.
Mokslininkai toliau atlieka tyrimus ir vertina, kiek laiko vidutiniškai mokytojams reikia norint panaikinti šalutinį nuotolinio mokymosi poveikį mokiniams ir kiek toks papildomas krūvis atsispindėtų finansine išraiška. Taip pat analizuoja namų ūkių išlaidas, pavyzdžiui, išlaidas įrangos įsigijimui, korepetavimo ir psichologo paslaugoms.
„Tyrimai rodo, kad per savaitę vidutiniškai 5,8 valandos mokytojai turėjo skirti papildomai mokydami nuotoliniu būdu. Remiantis vidutiniu mokytojo atlygiu, mokytojams turėtų būti mokama beveik 85 eurais daugiau per savaitę. Taigi, viską vertiname finansine išraiška, nagrinėjame, kiek tai papildomai galėtų kainuoti valstybei, kad mokinių žinių spragos būtų pašalintos“, – sako projektui vadovaujantis V. Gaidelys.
Nagrinėjami ir moksleivių IQ pokyčiai, vertinant IQ lygį prieš, per ir po pandemijos: skirtingose amžiaus grupėse lyginamas neverbalinis, verbalinis ir bendrasis IQ.
„Gauti rezultatai labai įdomūs ir stebina. Jie rodo, kad pandemija ir jos metu buvę suvaržymai paveikė moksleivių IQ“, – pirmaisiais rezultatais dalijasi profesorius.
Plačiau apie aukščiau aprašytus pirminius KTU EVF ir SHMMF mokslininkų tyrimus galima paskaityti mokslinėje publikacijoje „An Assessment of the Impact of Distance Learning on Pupils’ Performance“, paskelbtoje žurnale „Education Sciences“. Susipažinti su ja galima čia.
