KTU muziejus pristato virtualią parodą „Profesorius Romualdas Baltrušis: „Ten gerai, kur Tėvynė“

R. Baltrušis gimė 1926 m. gegužės 1 d. Ukmergėje, Lietuvos kariuomenės savanorio-kūrėjo, mokytojo Stasio Baltrušio ir Marijos Škadauskaitės šeimoje. 1945 m. baigė Ukmergės A. Smetonos gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto (KVVDU) chemijos fakultetą, kurį baigė 1950-iais su pagyrimu.

Mokslinę veiklą R. Baltrušis pradėjo Maskvos D. Mendelejevo cheminės technologijos instituto aspirantūroje pas akademiką V. Radionovą. Nuo 1952 m. mokslinius darbus tęsė KPI (nuo 1990 m. – KTU) Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedroje (vadovavo akademikas A. Purėnas).

Garbus profesorius tyrinėjo β-aminorūgščių ir jų darinių sintezę. 1954 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją, o 1970 m. – chemijos mokslų daktaro (1993 m. nostrifikavo habilituoto daktaro) disertaciją. 1973 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Praėjus septyneriems metams, 1980-iais, R. Baltrušis buvo išrinktas Organinės chemijos katedros vedėju, kuriai vadovavo iki 1990 m. Iki 1994-ųjų dirbo šios katedros profesoriumi. 

Per ilgus pedagoginio darbo metus studentams skaitė organinės chemijos, bioorganinės chemijos, polimerų fizikos ir chemijos, polimerų chemijos, medienos ir celiuliozės chemijos paskaitų kursus. Vienas ir su bendraautoriais parengė ir išleido mokymo metodinių priemonių, 3 vadovėlius, monografiją, kartu su F. Staniuliu išvertė V. Radionovo „Organinės chemijos praktikos darbus“. 1975 m. už vadovėlius „Stambiamolekulinių junginių chemija“ ir „Organinė chemija“ I ir II dalis R. Baltrušiui (kartu su kitais) paskirta Lietuvos valstybinė premija. 1986 m. R. Baltušiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

Sovietų okupacijos metais organinės chemijos paskaitose profesorius R. Baltrušis nepraleisdavo progos atkreipti studentų dėmesio į Tėvynę ir tautą naikinančius okupacinius veiksnius: studentams pasakodavo apie lietuvių chemikų darbus nepriklausomoje Lietuvoje, paminėdavo jų vardais pavadintas JAV laboratorijas. Pedagogas tuo siekė parodyti studentams, kiek daug lietuviai galėtų asiekti, būdami laisvi. Interviu su R. Baltrušiu apie šio vaikystę, Lietuvos nepriklausomybę, tėvą – karį savanorį, galite rasti ČIA.

Mokslininkas savo karjeroje plėtojo kelių krypčių mokslinius tyrimus. 1980 m. jis įkūrė Augimo stimuliatorių laboratoriją, kurioje su suburta ir vadovaujama mokslininkų grupe susintetino apie 1000 naujų organinių junginių. Kai kurie iš jų pasižymėjo biologiniu aktyvumu ir buvo pavadinti „stilitais“, nes skatino žemės ūkio kultūrų augimą, didino derlingumą.

Kita R. Baltrušio tyrimų kryptis – hidrintų pirimidino darinių sintezė ir jų pritaikymas kai kurių polimerų termooksidacinės destrukcijos stabilizavimui. Šio mokslininko ir pedagogo veikla buvo itin sėkminga – 130 mokslinių straipsnių, 49 autoriniai pažymėjimai, beveik 40 mokslo populiarinimo straipsnių, parengti 9 mokslų daktarai ir 2 habilituoti mokslų daktarai. R. Baltrušis palaikė glaudžius mokslinius ryšius su užsienio įmonėmis: „Shell Research Ltd.“ (Didžioji Britanija), „Kemira“ (Suomija), „Phone-Poulenc Agrochimie“ (Prancūzija), „Du Pont Agricultural products Dev“ (JAV).

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, profesorius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, parašė ir išleido monografiją apie profesorių Antaną Purėną, memuarus „Atsiminimų pynė“ ir dienoraščio fragmentus „Nuvilnijusios dienos“.

„Per visą gyvenimą nekeičiau savo pažiūrų. Jos išliko tokios, kokios susiklostė dėl Tėvų ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokytojų įtakoje – grįstos krikščioniška, katalikiška morale“, – rašė profesorius atsiminimų knygoje.

Garbingo jubiliejaus proga, KTU muziejus surengė virtualią parodą „Prof. Romualdas Baltrušis: „Ten gerai, kur Tėvynė“, kurioje eksponuojamos fotografijos iš asmeninio R. Baltrušio archyvo ir KTU Organinės chemijos katedros. Parodoje pateikiami dokumentai iš KTU archyvo atskleidžia šio žymaus KTU mokslininko ir pedagogo veiklos ir gyvenimo akimirkas. Kai kurie įvykiai užfiksuoti paties R. Baltrušio, kuris dar studijų metais įsigijęs fotoaparatą, mėgo fotografuoti.

Parodą galima pamatyti čia: http://muziejus.ktu.lt/paroda/prof-romualdas-baltrusis-ten-gerai-kur-tevyne