KTU prof. R. Butleris: „Universitete daugelį dalykų galėtume padaryti geriau, jeigu turėtume stabilesnį finansavimo mechanizmą“

Ateinantį penkmetį aktualius švietimo klausimus Kauno technologijos universitete (KTU) spręs naujoji taryba, kurią sudaro tiek vidiniai, tiek išoriniai jos nariai, turintys skirtingas darbines patirtis ir įvairias situacijas matantys skirtingai. Naujoje veikloje jiems susigaudyti padės patirties jau pasisėmę tarybos nariai, kurie darbavosi ankstesnėje kadencijoje. Vienas tokių yra KTU Informatikos fakulteto profesorius Rimantas Butleris, kuris sako, kad dirbant taryboje svarbus yra kolegialumas ir susikalbėjimas priimant svarbius sprendimus.

Papasakoti apie darbą KTU taryboje ir aukštojo mokslo sistemą R. Butlerio paprašėme plačiau.

– Jau antrą kartą esate išrinktas į KTU tarybos narius. Ką jums reiškia ši narystė?

– Man tai reiškia tam tikrą atsakomybę ir įsipareigojimą visai KTU bendruomenei. Išreikštas kolektyvo pasitikėjimas sąlygoja, kad reikia darbuotis ir galvoti apie realią naudą Universitetui.

– Kokius darbus pavyko nuveikti ankstesnės tarybos kadencijoje?

– Praėjusioje kadencijoje darbus koregavo tam tikra susiklosčiusi situacija ir Universiteto vadovybės kaita, kuomet vyko naujo rektoriaus rinkimai. Gana ilgai teko darbuotis neformalioje finansų komiteto grupėje bei veikloje, kurios dėka pavyko suderinti finansų modelį. Ne ką mažiau buvo svarbūs ir strateginiai prioritetai, jų skyrimas bei proveržio kryptys, kuomet buvo sukurtas Dirbtinio intelekto centras. Itin naudingas buvo išorinių KTU tarybos narių įsitraukimas, nes jie pasidalino patirtimi, ko reikia verslui ir į ką svarbu kreipti dėmesį.

– Kadangi turite pakankamai patirties KTU taryboje, kokių veiklų reikėtų imtis pirmiausiai?

– Pirmiausia svarbu būtų išgirsti Universiteto vykdančiosios valdžios – rektorato žodį, kurie įvardintų esamus skaudulius. Ne paslaptis, kad šiandien Universitetui itin svarbūs yra energetiniai klausimai, kuriuos reikia spręsti nedelsiant. Kitas svarbus akcentas yra KTU produkcija – studijų ir mokslų rezultatai. Reikia mokslinius tyrimus ir eksperimentinės veiklos (MTEP) kryptis kreipti taip, kad būtų aktualūs verslui.

Universitetui ypatingai svarbu būti patraukliam, žinomam, turinčiam progresyvias studijas, susijusias su verslo ir pramonės poreikiais. KTU turi atrodyti solidus, o tai siejama su svarbiomis ir aktualiomis problematikomis. Reikia, kad mus rinktųsi, kaip Universitetą, kuriame galima atlikti tam tikrus mokslinius tyrimus, išbandyti jų rezultatus ir veikimo modelį, o ne tik vykdyti bandymus ankstyvoje fazėje.

– Dvi kadencijas buvote katedros vedėju, fakulteto tarybos pirmininku, turite pakankamai patirties studijų procesuose. Kokius pokyčius matytumėte studijų procese?

– Derėtų atlikti rimtesnę studijų proceso peržiūrą, įvertinant ir mūsų administracijos patirtį per paskutinius kelerius metus. Tam tikri pokyčiai Universitete vyksta, bet neretai kyla įvairių iššūkių, o verslas visuomet gerai žino, ko nori rinka. Yra krypčių, kurios sėkmingai juda, o kai kurioms reikėtų didesnio dėmesio.

– Per prisistatymą išsakėte lūkestį, kad būtina sutarti su KTU administracija, drauge ieškoti proveržio krypčių, darbui su atstovais iš pramonės, verslo, išoriniais meno atstovais, įnešančiais naujovių. Kokią naudą tai duotų universitetui?

– Tai yra labai svarbu, nes taryba su KTU administracija turi veikti darniai ir kolegialiai. Juk daug klausimų reikia suderinti ir išdiskutuoti drauge. Vidiniai KTU tarybos nariai yra tam tikras tarpininkas, derinant verslo ir išorinių narių keliamus uždavinius, parodant, kaip tam tikri uždaviniai dera su Universiteto veiklos specifika.

– Ar pavyks su kitais tarybos nariais rasti kompromisus svarstant skirtingus klausimus, kai dauguma jų yra iš skirtingų sričių?

– Manau, kad tikrai pavyks, juk mūsų visų yra tas pats siekis. Visi nariai į tarybą atėjo žinodami, ko reikia šiam darbui. KTU tarybą sudaro kompetentingi specialistai, vedami to paties tikslo – Universiteto žinomumo didinimo. Visi jie geranoriškai nusiteikę, galintys prisitaikyti ir diskutuoti, keliantys realius uždavinius ir turintys tam tikrus siekius, kad Universitetas tik stiprėtų.

– Kokius barjerus pavyktų pralaužti turint pakankamus finansus Universitete?

– Universitete daugelį dalykų galėtume padaryti geriau, jeigu turėtume stabilesnį finansavimo mechanizmą. Tai sietina tiek su studijomis, tiek su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra. Norėtųsi, kad Universiteto, Lietuvos ir ES skiriamos lėšos būtų tikslingai paskirstytos, kas leistų minimizuoti gerų specialistų judėjimą. Taipogi reikia užtikrinti, kad įvairūs tyrimai turėtų tęstinumą ir nenutrūktų dėl finansavimo stygiaus, tad išties norėtųsi stabilumo.

– Kaip taryba gali padėti Universitetui rasti investuotojų?

– Tarybos nariai, ypatingai išoriniai, turi plačius ryšius, patirtį turinčius specialistus ir vadovauja verslams, įmonėms. Tad jų įžvalgos ir patarimai išties yra labai vertingi. Todėl šiems nariams reikia suteikti galimybę pasisakyti, nes jie gali pasiūlyti puikų bendradarbiavimo su investuotojais modelį. Juk su verslo įmonėmis galimas ne vienas įdomesnis projektas.

Vykdant bendradarbiavimo modelius bei atradus papildomas galimybes reikėtų nenuvertinti ir mokslo padalinių, Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIFC) gerosios praktikos ir tų veiklų, kurioms sunkiau sekasi gauti teigiamus rezultatus. KTU taryba galėtų prisidėti ir prie NIFC veiklų įgyvendinimo.

– Mokslo ir studijų srityse turite sukaupęs nemenką patirtį, jau kelis dešimtmečius dalyvaujate ir inicijuojate įvairius projektus. Ko reikia, kad KTU būtų labiau verslus, geriau pastebimas, tarptautiškas?

– Turime vykdyti tuos darbus, kurie verslui yra aktualūs ir jų rezultatai nukeliauja iki tam tikro aukšto brandos lygmens, kad verslas galėtų jais pasinaudoti. Reikia bendradarbiauti su verslo atstovais, jiems paaiškinti, paviešinti rezultatus ir savo galimybes. Derėtų nepamiršti, ką esame padarę ar galime padaryti. Tiesioginė komunikacija su verslu ir jų atstovais duoda Universitetui tikrai daug.

– Ką manote apie ECIU universiteto idėją?

– Idėja yra labai gera ir prie jos dirba visas būrys puikių universitetų. Šią sritį reikia plėtoti, įvertinant ir universiteto tam tikrą savitumą, lyginant su kitais to tinklo atstovais. Norėtųsi, kad KTU iš ECIU pasisemtų kuo daugiau reikalingos patirties ir taptų dar tvirtesniu, o specialistai įgytų papildomas kompetencijas, turėtų daugiau galimybių bendradarbiauti tinkle.

Tikiu, kad toks bendradarbiavimas ir savo gebėjimų pademonstravimas platesniame kontekste duotų universitetui reikšmingą naudą. Taip didintume KTU patrauklumą dėl studijų ir MTEP rezultatų konkurencingumo bei žinomumo, minimizuojant protų nutekėjimą.

– Ko palinkėtumėte naujosios tarybos nariams, su kuriais teks darbuotis šią kadenciją?

– Linkiu 100 metrų per 11 sekundžių! O jeigu rimtai, tai linkiu siekti bendrų sprendimų, derinant naujus keliamus uždavinius su galimybėmis, atsižvelgiant į Universiteto veiklos specifiką. Tarybai reikės darnumo ir kolegialumo bei mokėti derinti savo keliamus uždavinius su galimybėmis, tad to ir linkiu.