KTU profesorė apie socialines inovacijas: kas tai ir kur jų ieškoti?

Socialinės inovacijos – sąvoka, kuri pastaraisiais metais vis dažniau aptarinėjama viešojoje erdvėje, tačiau daugeliui vis dar atrodo abstrakti ir miglota. Kaip jas atpažinti, kokią reikšmę jos turi mūsų kasdienybei ir visuomenei, o svarbiausia – kaip jos prisideda prie realių socialinių problemų sprendimo?

Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė. Tyrėja dalijasi savo įžvalgomis apie socialinių inovacijų esmę, jų taikymo galimybes bei naudą, kurios potencialas pripažįstamas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.

Kas yra socialinės inovacijos?

„Socialinės inovacijos – tai naujos idėjos, nauji projektai ar nauji sprendimai, kurie kuriami siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Toks yra dažniausiai sutinkamas socialinių inovacijų apibrėžimas“, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė dr. Eglė Butkevičienė.

Pavyzdžiui, socialinės inovacijos gali būti susijusios su socialinės apsaugos, socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros, aplinkosaugos, darbo rinkos ar kitomis sritimis.

Socialinių inovacijų svarba ir pavyzdžiai

Šių inovacijų tikslas nėra susijęs su komerciniu pelnu, dažnai jų tikslas – suteikti naudą visuomenei ir spręsti problemas, kurių negali išspręsti tradicinės rinkos ar valstybės priemonės. Taigi, socialinės inovacijos dažnai gimsta iš bendruomenių, organizacijų ir socialinių judėjimų iniciatyvų.

„Jos gali būti tiek mažos apimties, kuriamos ir vystomos vienos vietos bendruomenės, tiek ir globalios, tiražuojamos keliose ar net keliolikoje šalių. Dar daugiau – socialinės inovacijos skatina bendradarbiavimą ir tarp įvairių sektorių – viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės. Taigi, žinių, kaip kurti ir vystyti socialines inovacijas reikia tiek nevyriausybinio sektoriaus atstovams, tiek socialiniams antrepreneriams, tiek ir valstybės tarnautojams. Ypač reikia tokių specialistų Europos Sąjungos projektuose. O specialistų, kurie išmano socialinių inovacijų kūrimą ir plėtrą Lietuvoje tikrai nėra daug. Todėl nuo šių metų KTU siūlo naują magistro studijų programą „Socialinės inovacijos ir tyrimai“, kuri skirta suprasti, kokia yra socialinių inovacijų vertė ir kaip socialinės inovacijos kuriamos ir vystomos ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse“, – sako profesorė dr. Eglė Butkevičienė.

Dėl savo įtakos ir potencialo socialinės inovacijos vis dažniau yra pripažįstamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę ir teisingesnę ateitį. Todėl socialinės inovacijos tapo svarbiu akcentu Europos Sąjungos programose. Daug dėmesio socialinėms inovacijoms skiriama ir „Europos horizonto“ projektuose.

CHESS projektas: socialinės inovacijos praktikoje

Socialinių inovacijų naudą ir galimybes labai gerai iliustruoja Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projekto „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions) (CHESS) pavyzdys. Šis projektas buvo įgyvendintas partnerystėje su užsienio šalių partneriais, kurie atstovauja skirtingus sektorius – akademinę bendruomenę, mokslinių tyrimų ir technologijų centrus, inovacijų vadybos asociacijas, viešąsias įstaigas, aktyviai veikiančias socialinių inovacijų srityje, socialines įmones, kitas organizacijas, buriančias socialinių inovacijų srityje pirmaujančius ekspertus.

„Nors Lietuvos atveju projektu buvo siekiama suprasti socialinių inovacijų ekosistemą būtent migrantų (pabėgėlių) integracijos srityje, projekto metu įgytas įžvalgas ir pasiektus rezultatus būtų galima pritaikyti ir kitose srityse. Vykdant projekto veiklas buvo dar kartą įsitikinta, kad visų ekosistemos dalyvių suinteresuotumas socialinėmis inovacijomis yra kertinis sėkmės faktorius sėkmingai veikti šiuolaikinėje visuomenėje, lygiai taip pat, kaip ir žinios apie konkrečios srities ekosistemą sudarančius dalyvius, suinteresuotas šalis, jų tarpusavio ryšius.

Projekto įgyvendinimo metu, keliant sau ambicingą tikslą pagerinti konkrečios srities ekosistemos dalyvių bendradarbiavimą, jų veikimą kartu, pastebėta, kad ne konkretūs projekte taikyti įrankiai padeda tai padaryti, o pats visų suinteresuotų šalių subūrimas į vieną vietą. Būtent galimybė jiems susitikti ir bendrauti ne įprastinėse jų darbinėse aplinkose, o kitoje aplinkoje, kuriant tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimo grandines neformaliai buvo sėkmės faktorius naujų iniciatyvų ir bendradarbiavimo atsiradimui”, – teigia I. Dulevičienė.

„Kalbant apie pabėgėlių integraciją kaip Lietuvos atveju pasirinktą sritį, šis projektas leido ne tik susiburti skirtingoms organizacijoms, dirbančioms su migracijos klausimais, paieškoti sričių, kuriose galėtų būti pritaikomos socialinės inovacijos bei naujos idėjos, tačiau tuo pat metu leido ir giliau pažvelgti į nagrinėjamą temą bei platesnį jos kontekstą“, – pastebi Prieglobsčio, migracijos ir integracijos programą ESFA administruojančio skyriaus l.e.p. vadovė Aistė Dimskytė.

„Projekto metu organizuotų dirbtuvių metu turėjome galimybę pritaikydami socialinių inovacijų išbandymo įrankius išgirsti, su kokiomis problemomis kasdienybėje susiduria užsienio kilmės Lietuvos gyventojai, kokie barjerai užkerta kelią tam tikrų problemų sprendimui. Tikime, kad šio projekto rėmuose užgimusios diskusijos bei idėjos bus gvildenamos ir ateityje. Įvykusių dirbtuvių diskusijos gali būti vertingos tiek kuriant naujas migrantų integracijos programas, tiek padedant geriau suprasti migrantų integracijos procesus bei iššūkius”, – pastebi A. Dimskytė.

Programos „Europos horizontas“ finansuojamu projektu „Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions“ (CHESS) siekiama išnaudoti visą socialinių inovacijų (SI) potencialą, prisidedant prie jų praktinio taikymo gerinimo ir padedant socialiniams inovatoriams geriau sąveikauti platesnėse inovacijų ekosistemose. CHESS nekuria dar vieno priemonių rinkinio, o bando ir tobulina esamus SI metodus ir priemones, kuriomis siekiama stiprinti įvairių inovacijų dalyvių bendradarbiavimą.

Pagal „mokymosi veikiant“ principą CHESS projekte kuriamas, įgyvendinamas ir praktiškai išbandomas Socialinių inovacijų veikloje vadovas keturiose bandomosiose šalyse – Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje. Remiantis keturiais skirtingais naudojimo atvejais  sprendžiamos konkrečios socialinės problemos, kurių kiekviena yra sisteminė ir susijusi su vietos kontekstu: mėlynoji ekonomika, jaunimo ir moterų nedarbas, pabėgėlių integracija, klimato kaita.