KTU profesorė: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Covid-19 įtaka tarptautiniams darbo keliautojams

Vilmantė Kumpikaitė – Valiūnienė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė

Kai 2019 m. gruodžio 19 d. per TV žinias pasigirdo informacija apie du sunkius pneumonijos atvejus Kinijoje, tai atrodė, kaip viena iš daugelio kasdienių, greitai pamirštamų žinučių. Pasaulis šventė šv. Kalėdas ir Naujuosius metus, lankė gimines, draugus, atostogavo įvairiuose kraštuose. Deja, virusas, sukėlęs sudėtingus susirgimus Kinijoje, šventiniu periodu niekur nedingo ir kaip džinas, pasprukęs iš butelio, ėmė plisti po pasaulį.

Tailandas apie pirmąjį, jau identifikuoto koronos viruso atvejį informavo sausio 12 d., Japonija – sausio 14 d., JAV – sausio 20 d. Sausio 23 d. virusas pasiekė Europą ir buvo užfiksuotas Prancūzijoje. Vokietijoje Covid-19 pirmą kartą diagnozuotas sausio 26 d., Suomijoje – sausio 28 d., Italijoje – sausio 29 d., Ispanijoje, Švedijoje ir JK – sausio 30 d.

Po šių pranešimų, koronos džinas prisnūdo ir pratūnojo neplisdamas beveik mėnesį laiko. Tad daugumos gyvenimas ir darbai tęsėsi įprastai, kol staiga Covid-19 džinas vasario 21d. pradėjo siautėti tiek Kinijoje, tiek kitose 28 pasaulio valstybėse. Virusas keliavo iš šalies į šalį. Lietuvoje apie jį pranešta ankstyvą vasario 28d. rytą ir galiausiai kovo 13 d., penktadienį, Juodkalnija tapo paskutine Europos šalimi, kurioje virusas nebuvo užfiksuotas.

Susidūrusios su tokiu pavojingu viruso plitimu, valstybės ėmėsi įvairių priemonių jo stabdymui, apribodamos gyventojų mobilumą, uždarydamos sienas ar įvesdamos karantiną. Lietuva, norėdama apsisaugoti nuo Covid-19, nuo kovo 14 d. uždraudė savo piliečiams keliauti į 18 šalių visame pasaulyje, o kovo 16 d. įvedė karantiną ir apribojo užsieniečių atvykimą.

Per mažiau nei du mėnesius nuo viruso plitimo pradžios, padėtis visame pasaulyje tapo visiškai kitokia. Covid-19 džinas visiškai apribojo žmonių mobilumą pasaulyje, pristabdė ekonomikas, iššaukė įmonių bankrotus ir darbuotojų atleidimą, nekalbant apie susirgimus ir mirtis. Visgi, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Pasaulyje gerokai sumažėjo užterštumas, atpigo degalai, pradėjome rūpintis higiena, kuri bus labai aktuali ir ateityje, tėvai pradėjo leisti daugiau laiko su vaikais.

O kaip Covid-19 paveikė žmonių, kurie darbo reikalais keliauja į užsienį, pvz. darbo ir projektų susitikimus, seminarus, konferencijas ir pan., gyvenimą, kai jų kelionės buvo sumažintos ar atšauktos? Deja, nėra statistikos kiek šių darbo keliautojų savo kelionių metu užsikrėtė ir mirė dėl viruso. Tačiau neabejotinai, kad įvestas karantinas ir kelionių ribojimai padarė pokyčius jų darbui ir gyvenimui.