KTU profesorius apie į finansų pasaulį žengiančią Z kartą: nori visko greitai, tačiau įvertina ir rizikas

Tinkamas finansinis raštingumas yra susijęs su sėkmingu asmeninių lėšų valdymu, investavimu ir kitais veiksniais, kurie lydi mus visą gyvenimą. Tačiau jauni žmonės, neseniai įžengę į darbo rinką ar pradedantys aktyviai ja domėtis, turi mažai patirties priimant finansinius sprendimus. Tuo tarpu verslo bei privataus sektoriaus atstovai vis garsiau kalba apie naujausios Z kartos pažinimą bei pritraukimą. Kuo ši karta ypatinga bei kaip jiems sekasi finansinių sprendimų priešakyje?

Karta Z – dar kitaip vadinama skaitmenine karta – tai jaunuoliai gimę 1996-2012 metais. Didžiąją dalį informacijos jie pasiekia išmaniųjų prietaisų pagalba, o technologijos apima beveik visas gyvenimo sritis, tarp jų ir finansų valdymą. Prognozuojama, kad 2025 metais jie sudarys 29 proc. visų gyventojų ir bus didžiausia dirbančiųjų grupė.

„Ši skaitmenizuota karta puikiai žino ir yra įvaldžiusi įvairius el. atsiskaitymų instrumentus: pirkdami naudojasi el. bankininkystės ar skirtingų mokėjimo platformų paslaugomis, daugelis susipažįsta su naujais produktais ar paslaugomis per įvairius socialinių medijų kanalus“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas.

Jaunimui nepasitenkinimą kelia informacijos trūkumas

Pasak KTU profesoriaus, Z karta pasižymi naujais įgūdžiais. Greita geriausios produkto kainos paieška, poreikis rasti išsamų aprašą apie teikiamas paslaugas, parduodamus produktus, nuomonių ir atsiliepimų skaitymas priimant sprendimą pirkti, tampa neatsiejama kasdienybės dalimi.

„Naudodamiesi skaitmenizacijos galimybėmis, jie gauna daugiau informacijos ir greičiau, kas vėliau nulemia tolimesnius finansinius sprendimus. Ir jeigu informacijos negauna pakankamai ar ji yra nekokybiška, sunkiai randama, tai Z kartai yra nepasitenkinimą keliantys veiksniai. Ir šios aplinkybės, mano nuomone, akcentuoja bazinio suvokimo ar gerų finansinio raštingumo pamatų svarbą šiuolaikinės visuomenės formavime“, – sako prof. R. Krušinskas.

Be to įvairios programėlės išmaniuosiuose įrenginiuose, finansinio atsiskaitymo priemonės, kurios supaprastina procesus, yra plačiai naudojamos būtent jauniausios kartos.

„Todėl ir čia finansinis raštingumas praverčia, o programėlė – tai tik priemonė, kuri gali padėti valdyti finansus, leidžia sekti informaciją apie kasdienes išlaidas, padeda siekti tikslų taupant ar investuojant, ugdant įpročius sumokėti už paslaugas laiku ir panašiai. Tačiau sprendimą ką daryti turi priimti pats žmogus“, – teigia vienos pirmųjų Finansų programų Lietuvoje kūrimo darbo grupės narys.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad finansinis saugumas – tai ne tik finansinė nepriklausomybė, bet ir saugus atsiskaitymas skaitmeninėje erdvėje. Pastarieji įvykiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, rodo, kad augant el. prekybos apimtims, išaugo ir įvairių sukčiavimo atvejų.

Technologijų pagalba finansus valdo atsakingiau

FinTech įmonės „Afterpay“ tyrimas atskleidė, kad jauniausioji karta atsakingai žiūri ir seka savo išlaidas technologijų pagalba. Prof. R. Krušinskas pastebi, kad šios kartos atstovai pasižymi noru būti savo pinigų valdytojais, todėl finansinis raštingumas ir jo lavinimas gali būti labai naudingas nusistatant asmenines ribas tarp finansinės nepriklausomybės ir finansinių įsipareigojimų.

„Mano nuomone, Z kartos atstovai atsakingai žiūri ir supranta pasaulio aplinkos tvarumo iššūkius. Šį aspektą galima bei reikia panaudoti. Kodėl? Tvarumas – ilgalaikis procesas. Pasaulyje jis suprantamas ir kaip mus supančios aplinkos išsaugojimas ir kaip veiklų tęstinumo užtikrinimas, kuris yra glaudžiai susijęs su ilgalaikiu pastangų nukreipimu bei investavimu, norint susikurti savo ateitį. Žinoma, absoliučiai visiems tos pačios taisyklės pritaikyti negalima, tačiau tai, kad Z kartai rūpi žmonijos ateitis yra puiku“, – mano jis.

Pasak eksperto, išmokti finansinio raštingumo principų bei įgyti finansų valdymo žinių galima ir teoriškai, tačiau svarbu matyti gerą pavyzdį. Kaip vieną iš veiksmingiausių metodų, taikomų ir paties, jis išskiria tradicinį „teorinių ir praktinių“ žinių derinimą.

„KTU Finansų programoje savo studentams akcentuojame supančios aplinkos pažinimą, skirdami didelį dėmesį realių praktinių situacijų analizei ir diskusijoms. Pastebėjome, kad Z kartai ypatingai svarbu patiems pažinti per aiškius pavyzdžius, įvairias finansų valdymo situacijas, kuriose galima priimti alternatyvius sprendimas – ne vieną „geriausią“, o keletą, pagal numatomą tolimesnį veiksmų scenarijų. Žinoma, dalis šios  kartos atstovų atsineša tam tikrą suvokimą bei žinias iš šeimos ir tai yra sveikintina“, – pasakoja R. Krušinskas.

Įvairių situacijų, diskusijų pagalba Universitete yra bandoma ieškoti efektyvių išeičių analizuojamoms „probleminėms“ situacijoms. Dėstytojai pastebi, kad Z kartos atstovai nori turėti laisvę priimant sprendimus, tačiau čia atsiranda ir iššūkių.

„Finansų valdymas nėra visiems visiškai vienodai pritaikytas procesas. Visgi šiame procese reikia matyti išplėstinį, kompleksinį vaizdą – kaip priimtas sprendimas gali įtakoti kitas veiklas, kitus įmonės ar rinkos dalyvius, kokį poveikį tai gali daryti ne artimiausiu metu, o ilgesnėje perspektyvoje“, – sako profesorius, Finansų srities modulius dėstantis nuo 2001 m.

Finansai – sritis apipinta gajais mitais

Jaunoji karta dažnai susidaro klaidingą nuomonę, kad finansai ir apskaita, buhalterija yra tas pats. Arba, kad ši sritis – tai tik lentelių pildymas ir skaičiavimai; tai ne mokslas, nes viską gali apskaičiuoti algoritmai, lengvai pasiekiami internetu ir panašiai. KTU profesorius pažymi, kad tai – gajūs mitai.

Pasak jo, finansų valdymo funkcijas sudaro: finansinė analizė ir veiklos planavimas, biudžetavimas, tinkamiausių finansavimo šaltinių paieška ir atranka, pinigų srautų valdymo bei investavimo sprendimai: „svarbu suvokti, kad efektyvus finansų valdymas padeda organizacijoms pasiekti jų užsibrėžtų tikslų ir tai – yra vienas iš kertinių aspektų kuriant vertę“.

„Kiekvienos organizacijos (ne)sėkmė priklauso nuo visų joje dirbančių žmonių – ne tik tų, kurie dirba finansų padalinyje ar su finansų funkcijomis – sprendimų, pasirinkimų, veiksmų. O tokių žmonių, kurie suvokdami bendrą organizacijos procesų vaizdą ir savo veiklomis gali kurti pridėtiną vertę, trūksta ir nuolatos trūks“, – sako KTU Finansų programos profesorius.

R. Krušinskas pastebi, kad kompleksinis ir ilgalaikis poveikio numatymas bei bendras sutarimas dėl būtinų veiksmų ugdant ateities Lietuvos visuomenę dar yra nepasiektas. Vis dėlto versle finansinis raštingumas įgauna kiek kitokį atspalvį, nes vertės didinimo užduotys, konkurencija skatina naujų ar efektyvesnių veiklos formų paiešką.

„Versle finansinio raštingumo žinių reikia „čia ir dabar“, o procesų suvokimas ir gebėjimas reaguoti užtrunka. Todėl geri finansinio raštingumo pagrindai yra puikus pamatas tolimesniame profesiniame kelyje tiek versle, tiek viešajame sektoriuje“, – teigia pašnekovas.