KTU profesorius Renaldas Raišutis: universitetas – labai svarbi jungiamoji grandis tarp visuomenės lūkesčių, verslo iššūkių ir mokslo pasiekimų

Ne vienas KTU alumnas po studijų mielai ir toliau sieja ateitį su savo alma mater. Vieni čia atranda, kiti tęsia ir tyrinėja išsvajotus dalykus, treti įsilieja į gausybę įdomių veiklų ir panašiai. Vienas tokių alumnų – Renaldas Raišutis, kuris net ir po ilgų studijų metų yra atviras universiteto pasiūlymams.

R. Raišutis – Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos (KTU EEF) fakulteto profesorius ir Ultragarso mokslo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, turintis ilgametę patirtį įvairiuose su verslu siejamuose projektuose. Jis atvirauja, kad universitetų ir verslo bendrystė yra neišvengiama, nes tai yra lygiagrečiai einančios sritys, kuri viena kitą papildo.

– KTU esate baigęs skirtingų pakopų studijas, Universitete praleidote daug laiko, o po studijų nutarėte tęsti veiklą toje pačioje mokymo įstaigoje, kas paskatino likti, susižavėjimas tiksliaisiais mokslais, mokslininkų bendruomenė, plačios karjeros galimybės?

– Man visuomet patiko tikslieji mokslai, jų taikymas praktikoje bei įvairūs inžineriniai sprendimai. Itin įdomu buvo apjungti tarpusavyje informatikos, mechanikos, fizikos ir elektronikos principus, sukuriant kažką naujo ir įdomaus. Fundamentinėmis žiniomis pagrįstoje taikomųjų mokslų veikloje ir pasiekiamuose pasaulinio aktualumo uždavinių sprendimo rezultatuose mačiau ir tarptautinės karjeros galimybių.

Džiaugiuosi, kad man pasisekė įgyti patirties ir pradėti karjerą su kūrybiškumą ugdančiais kolegomis, puikiais vadovais bei savirealizacijai tinkama aplinka.

– Ne vienas KTU alumnas ir toliau sieja ateitį su savo alma mater. Ar tai reiškia, kad universitetas net ir po studijų atviras bendravimui ir bendradarbiavimui?

– Iš tiesų taip ir yra, kadangi universitetas yra labai svarbi jungiamoji grandis tarp visuomenės lūkesčių, verslo iššūkių ir mokslo pasiekimų. Universitetas visuomet stengiasi atliepti tiek visuomenės lūkesčius kokybiškose studijose, tiek ištiesti pagalbos ranką verslui sudėtingų, nestandartinių uždavinių sprendime bei pridėtinę vertę suteikiančių inovacijų kūrime.

Intelektinį potencialą ir mokslo žinias vystantys universitetai, kaip ir verslo įmonės, vienareikšmiškai svarbūs šalies ekonomikai. Universitetai rengia būsimus verslo sektoriaus kvalifikuotus darbuotojus, o patyrę mokslininkai reikšmingai prisideda prie inovacijų kūrimo. Šios inovacijos suteikia pridėtinę vertę gamybos procesų efektyvinimui, kokybės gerinimui, taip pat kuriant naujus gaminius ir paslaugas.

– KTU – technologijų universitetas, kuriame „gimsta“ idėja ir ji dažniausiai įgyvendinama iki galutinio produkto, pateikiamo verslo atstovams. Ar verslui be universiteto pagalbos būtų sunku, o gal net neįmanoma praktiškai įgyvendinti tam tikrų dalykų?

– Tikrai taip, jeigu kalbame apie naujų gamybos procesų, gaminių ir paslaugų kūrimą. Tam reikia mokslinės patirties, kūrybiško mąstymo ir darnaus taktikos bei strategijos derinio panaudojimo, dalyvaujant nesibaigiančiame tarptautinės konkurencijos procese, tiek moksline, tiek technologine ir verslo modelių prasme.

KTU aktyviai bendradarbiauja su nacionalinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis, o universiteto potencialas vis dažniau pastebimas bei tinkamai įvertinamas ne tik vietinėje rinkoje, bet ir už Lietuvos ribų. KTU mokslininkai yra pastebimi ir vertinami ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu, nes čia darbuojasi pakankamai plataus profilio žmonės, galintys kūrybiškai išspręsti pasaulinio aktualumo pramonės problemas.

KTU iš tiesų yra vienas modernesnių universitetų Lietuvoje. Prie to sėkmingai prisideda atnaujintos universiteto mokslo institutų ir fakultetų laboratorijos, KTU „Santakos“ slėnio infrastruktūra.

Kaip sėkmingą pavyzdį galiu paminėti Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodyje ir Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų duomenų bazėje „Meril“ įtrauktą KTU Ultragarso mokslo instituto vystomą infrastruktūros projektą „Ultratest“ – „Ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos centras“.

– Kokių užklausų universitete sulaukiama daugiausiai, kokios srities tyrimus prašoma atlikti dažniausiai?

–   KTU Ultragarso mokslo institute sulaukiame pačių įvairiausių užklausų. Jos siejamos su ultragarsinėmis specializuotomis matavimų sistemomis ir jų sukūrimo poreikiu, įvairiais ultragarsiniais matavimais defektų bei įvairių struktūrinių nehomogeniškumų aptikimu įvairiose medžiagose, taip pat ir anglies bei stiklo pluoštais sutvirtintose daugiasluoksnėse kompozitinėse medžiagose.

Gauname užklausų ir įvairių stambių gabaritų inžinerinių bei infrastruktūros konstrukcijų stebėsenai ir diagnostikai, ultragarsinių keitiklių sukūrimui, ultragarsinių signalų ir vaizdų apdorojimui, ultragarso taikymui medicinoje, aukštatemperatūriniams ultragarsiniams matavimams, Rentgeno mikro-tomografijos taikymui, akustinei mikroskopijai ir kitiems dalykams.

Nemažai užklausų sulaukiame susijusių su nedidelio intensyvumo impulsiniame režime dirbančių ultragarsinių technologijų ir technologinių sprendimų sukūrimu bei taikymu energetikos, transporto, aviacijos objektų ir medicininėje diagnostikoje, įvairiems matavimams atlikti. Taip pat ir didelio intensyvumo nepertraukiamo poveikio ultragarsinių technologijų sukūrimu bei taikymu cheminių ir biotechnologinių procesų aktyvinimui.

– Kokiais didesniais bendrais darbais galėtų pasigirti KTU, atliktais drauge su verslu?

–  Pateikdamas KTU Ultragarso mokslo instituto pavyzdžius, paminėčiau efektyvios gamybos technologijos kartu su Lietuvos verslo įmone sukūrimą, kurioje iš neaustinės perdirbto plastiko medžiagos gaminami daugkartinio panaudojimo atsparūs pirkinių maišeliai. Inovacija tame, kad vietoje adatų, siūlų ir sąlyginai ilgo mechaninio siuvimo proceso, siūlių sujungimas atliekamas labai greitai – taikant poveikio ultragarsą. Tokiu būdu pagamintus pirkinių maišelius galima rasti ir Lietuvoje veikiančiuose prekybos centruose.

Taip pat aktyviai prisidedame prie įvairių gaminių kūrimo, kuriuose naudojamas ultragarso principas, skirtas matavimams, diagnostikai ar kokybės kontrolei atlikti, klinikinio sprendimo palaikymui medicinoje, planinio remonto prognozavimui ir avarijų išvengimui pramonėje.

Be to, kuriame naujus algoritmus signalų ir vaizdų apdorojimams, specializuotos programinės įrangos sprendimus, kuriuos užsako tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės.

– Esate aktyvus mokslininkas, atliekate daug tyrimų, rengiate straipsnius, parengėte aibę mokslinių publikacijų, dalyvaujate įvairiuose mokslo projektuose ir veikiate daug kitokių veiklų. Kaip viską spėjate, juk visi šie darbai reikalauja kruopštaus pasirengimo, atidumo? Ar pakanka laiko kokybiškam poilsiui?

– Čia man gelbsti hobio ir darbo derinys bei pasitenkinimas rezultatu. Taip pat stengiuosi išvengti smegenų perkaitimo ir užsisukimo nesibaigiančiame tik „vienintelės problemos“ rate. Sugebu pailsėti, trumpam laikui atidėjęs į šalį kažkiek užstrigusį vienos mokslinės problemos sprendimą ar nestandartinį uždavinį ir imuosi spręsti kitą.

Be abejo, tenka sužiūrėti, kad nesusikauptų neužbaigtų sprendimų virtinė. Tad čia lyg technologinis „startuolis“ gyvenantis-dirbantis 24 valandas per savaitę ritmu, ką matome JAV Masačusetso technologijos instituto ar Silicio slėnio aplinkoje veikiančiuose startuoliuose.

– Jūsų mokslinių tyrimų veiklos sritys yra labai plačios ir tuo pačiu skirtingos. Kaip pavyksta susigaudyti tokioje gausoje skirtingos informacijos?

–  Mokslinės patirties ir sukauptų žinių kontekste norėčiau pacituoti populiarų praktinį posakį: „Jeigu moki, ilgai netrunki“. Pats esu sėkmingai išbandęs ir taikau tarpdisciplininės/tarpsritinės patirties elementų operatyvinį priderinimą esamai situacijai, tame tarpe ir nestandartinei.

– Šiandieniniame pasaulyje itin dominuoja technologijos, kurių yra apstu visose srityse. Ar manote, kad KTU ir toliau svariai prisidės prie tokių technologijų kūrimo, tobulinimo ir bus savotiška parama bei partneris verslui?

– Taip, vienareikšmiškai. Šiai dienai įvardinčiau energetikos, transporto, aviacijos, gynybos, sveikatos technologijų sektorius, kuriuose KTU bus stiprus ramstis. Taip pat ir toliau svarus indėlis bus dedamas į efektyvų Pramonė 4.0 uždavinių sprendimą.

Jei kalbėtume apie ateitį, universitetui ir verslui norėčiau palinkėti daugiau atvirumo, tarpusavio pasitikėjimo ir aktyvesnio bendro siekio kurti bei diegti pridėtinę vertę suteikiančias inovacijas. Tuomet aktyviau būsime matomi ir tarptautinėje aukštųjų technologijų rinkoje ne tik tai kaip paprasti naudotojai, bet ir jų kūrėjai, prisidedantys prie pasaulinių rinkų pokyčių.

Šiek tiek supaprastindamas tarptautinius mokslo ir verslo santykius globaliniame kontekste, pateiksiu tokį pavyzdį. Priklausomai nuo savo patirčių ir mentaliteto išsivystymo lygmens, galime būti pakviesti arba galime įsiprašyti „žaisti“ kitų strateginių partnerių jau subraižytoje šachmatų lentoje už pėstininkų arba karalių/karalienių figūras, kurias perstumdo nuo vieno langelio prie kito.

Tai leidžia mums įgyti patirties ir taktinių įgūdžių. Bet yra ir kitas lygmuo, kai galime strategiškai suprojektuoti ir nupiešti savąją žaidimo lentą, langelius joje bei joje pakviesti žaisti tarptautinius žaidėjus.

Nuoširdžiai kviečiu skirtingose srityse dirbančius KTU alumnus drąsiai kontaktuoti su universiteto mokslininkais, įskaitant ir mane, nes visi projektai yra svarbūs. Juk dideli ir perspektyvūs projektai taipogi prasideda nuo pirminio pasikalbėjimo, tereikia tik abipusės iniciatyvos ir pasitikėjimo.