KTU profesorius Rytis Krušinskas. Per ekonomines bangas į 2022-ųjų Kalėdas

Rytis Krušinskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorius

Kalėdos – švenčių ir stebuklų metas. Tokį žodžių junginį esame įpratę girdėti kalendoriniams metams artėjant prie pabaigos. Tačiau, įvertinus paskutiniųjų keliolikos mėnesių situaciją, dėl tokio išsireiškimo kyla abejonės: gal visgi reikėtų jį perfrazuoti į kiek kitokį, ekonominę ir finansinę potekstę turintį posakį – Kalėdos (ne)taupymo metas.

Nesinori pavogti šventinės nuotaikos, kuri ir taip persipynusi su vykstančio karo veriančiu skausmu, užsitęsusios, tačiau daug įvairių pamokų davusios pandemijos grimasomis. Ir visgi, nors palydint 2021-uosius teko konstatuoti, kad tikriausiai turėsime brangiausias Kalėdas per nepriklausomos Lietuvos istoriją, deja, tenka šį teiginį perkelti į šiuos metus, kad būtų apibūdinta dabar susiklosčiusi situacija.

Skirtingi veiksniai

Kaltųjų ar atsakingųjų toli ieškoti nereikia. Tikriausiai, jie jau visiems iki skausmo pažįstami: tai – karas, pandemija, brangstantys energetiniai ištekliai. Tačiau šalia jų galima būtų paminėti ir ne tokius populiarius, bet labai reikšmingus veiksnius: augančios gyventojų pajamos, besivystanti infrastruktūra, gerėjanti gyvenimo kokybė. Tikrai ne visi sutiks su tokiais teiginiais, vis tik statistika rodo būtent tai.

Žinoma, šventės greitai ateina ir praeina – taip bus ir šiais metais. Tačiau galbūt verta pasvarstyti, kas mūsų laukia vėliau, po švenčių? Ko galima tikėtis, įvertinus esamas ir daugiametes tendencijas? Taupyti šiandien ar rytoj, po Kalėdų, o gal pradėti nuo Naujųjų Metų ryto? Ekonominės grimasos, persipinančios su neramiomis šypsenomis – dažnas pastarojo laikmečio palydovas.

Pažiūrėkime, ką sako skaičiai. Stebint vartotojų kainų indekso (VKI) dinamiką, kurios baziniais metais, Lietuvos statistiko departamento duomenimis, yra 2015 m., didžiausias mėnesinis vartojimo prekių ir paslaugų indekso šuolis nuo 2015-ųjų. buvo stebimas 2022 m. rugsėjo mėnesį. Tą patį mėnesį buvo ir didžiausias indekso šuolis lyginant paskutiniųjų dvylikos mėnesių rezultatą.

2023-ieji priklausys nuo mūsų elgesio

Tačiau pastarąjį rodiklį išskaidžius, vertinant paskutinius dvylika mėnesių, vartojimo paslaugų VKI pokytis lapkričio mėnesį buvo (vėlgi) kiek didesnis nei rugsėjo ar spalio, o vartojimo prekių – atvirkščiai – lapkričio tik šiek tiek mažesnis nei rugsėjo ar spalio.

Nagrinėjant statistinius duomenis skirtingose vartotojų kainų indekso komponentėse rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiai lyg ir tarpusavyje konkuruoja – tai galima būtų vadinti taip lauktu geru ženklu, kadangi indekso bangavimas (žr. paveikslą) jau turėtų rodyti rodiklio kitimo tendenciją žemyn.

Vis dėlto norėtųsi atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Lapkričio mėnesio VKI duomenys vis dar rodo, kad ir nedidelį, bet augimą vartojimo paslaugų, maisto ir nealkoholinių gėrimų, aprangos ir avalynės, būsto priežiūros, sveikatos, ryšių, poilsio ir kultūros, restoranų ir viešbučių išlaidų dedamosiose. O taip pat, 2016–2022 m. (išskyrus 2019 m. ir 2015 m. kai Lietuvoje įvestas euras) sausio mėnesiais buvo stebimas aukštesnis rodiklis nei gruodžio mėnesiais (tad, kad ir nedidelis, bet šuolis). Šis šuolis būdingas buvo tiek vartojimo prekių, tiek paslaugų kategorijose. Ar taip pat bus ir 2023-iaisiais, prognozuoti sudėtinga, tačiau tam tikra prasme tai priklausys ir nuo mūsų elgsenos šventiniu laikotarpiu.

Taip, šios Kalėdos bus brangesnės nei praeitų metų, bet su viltimi, kad kitais metais bus geriau. Čia ir vėl norisi stebėti bangavimą, kuris rodo, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo užkopti ant aukščiausio bangos taško trukdavo vidutiniškai 32 mėnesius (kai kainos augdavo), o nusileisti – 41 mėnesį (kuomet kainų augimas lėtėjo).

Na, o jeigu vertinsime tendencijas jau po 2008–2010 m. finansinės krizės, ekonominio ciklo bangos yra dar trumpesnės, tačiau net ir vizuali grafinė analizė leidžia pastebėti, kad kilimas yra staigesnis nei leidimasis (22 ir 35 mėnesiai).

Pavadinimų šiam reiškiniui galima sugalvoti įvairių: apsidraudimas nuo rizikos, mažos rinkos ypatumai, godumas, pandemijos metu patirtų nuostolių kompensavimas, didėjantis vartojimas, augantis pragyvenimo lygis ir pan. Kiekvienas gali pasirinkti ar prisitaikyti sau tinkamiausią.

Tačiau čia norėčiau sustoti ir išskirti savo pasirinkimus: tai – atsakingas ir sumanus vartojimas, nes ekonomikos ratą sukame visi kartu. Todėl ir didžiausius sunkumus, tokius kaip karas ar pandemija, įveiksime tik veikdami susitelkę visi kartu .